Apie 14 val. išėjęs iš Egipto muziejaus pradedu galvoti, kur užvalgyti ir kaip spėti į Lavazza muziejų. Turėtų būti įdomesnis, nes tie visi senovinių piešinių ar skulptūrų muziejai daugiau mažiau panašūs visur. O čia kažkas naujo ir kitokio, ko niekur kitur nėra. Išsitraukęs išmanųjį, žemėlapyje susirandu pirmą vakarą užmatytą salotų ir Japoniško maisto užkandinę ir … Tęsti skaitymą „LavAzza muziejus: kavos istorijos ir skonių kelionė”
Du su puse mėnesio, daug ar mažai? Beveik visas sezonas, kai pagalvoji. Šaltas, lietingas ir tamsus Lietuviškas ruduo. Kurio šiais metais nemačiau, kuo, tiesą sakant labai džiaugiuosi. O Japoniškas visai kitoks. Šiltas ir spalvingas. Net dabar, Gruodžio viduryje, kai Kalėdos jau visai ant nosies (vis dar negaliu tuo patikėti) čia dieną būna apie 10-15 laipsnių … Tęsti skaitymą „Tai kiek gi kainuoja ta Japonija?”
Kalnus mėgau visada, tik dažniausiai tekdavo juos aplankyti žiemą, kai važiuodavau slidinėti. O šį kartą buvo nuspręsta juos aplankyti ir vasarą. Seniai tą norėjau padaryti, bet kažkaip nebuvo kompanijos ar draugų, su kuriais tai galėčiau padaryti. Taigi, šiais metais visoms sąlygoms įvykus buvo nuspręsta aplankyti Slovakijos tatrus. Žemuosius ir aukštuosius. Buvo pasirinkta We go kelionių … Tęsti skaitymą „Laikas pasigrožėti kalnais vasarą! Žemieji ir aukštieji tatrai.”
Zakopanę palikti ruošėmės ankstų rytą, bet vos išvažiavus už miesto, sugedo mūsų automobilis. Tiesiog sustojo siaurame kelyje tarp miškais apaugusių kalnų, pakliuvome į liūtį. Po pusvalandžio, automobilis užsivedė, bet važiuoti toliau buvo sunku dėl nuolat gęstančio variklio. Pusę dienos praleidome ieškodami autoserviso. Nei vienam mechanikui neradus jokio defekto mašinoje, ir blaškantis aplink Zakopanę, ieškant dar … Tęsti skaitymą „Kalnais į Veneciją II (Austrija)”
Besidžiaugdami šiuolaikinės navigacijos teikiama nauda draugo namus pasiekėme be didesnių problemų. Visgi, Vienoje mašinos bet kur ir bet kaip palikti negalima – gali ir nerasti po to. Kadangi prie namų nemokamas parkavimas tik naktį – išsikrovėme daiktus ir perstatėme į mokamą, bet kur kas pigesnę daugiaaukštę stovėjimo aikštelę miesto šone. Sakyčiau visai patogu, nes nuo … Tęsti skaitymą „Viena [3 dalis]”
Ryte, kaip ir visuose hosteliuose mus pasitiko gausus maisto prikrautas stalas. Pasirinkimas buvo tikrai neblogas. Taip būna daugiau mažiau visur. Bet labiau džiaugėmės saulėtu rytu, kas reiškė, kad galėsime smagiai pasivaikščioti po Krokuvą. Nuvažiavę iki senamiesčio ir iš vietinės moteriškės gavę zlotų monetų jas sumetėme į parkavimo automatą ir pradėjome savo kelionę. Nuo pilies. Kuri … Tęsti skaitymą „Krokuva [2 dalis]”
Indėnas aplipęs moliu ir žolėmis stovi kampe. Drauge su gentainiais „perštinti oda“ ir „skaudami raumenys“ primena apie vakarykštį nuotykį toli pamarėse. Kurį ir skubu užrašyti, mat žmogaus atmintis labai įdomus reiškinys. Kartais ja galima pasikliauti, o kartais ji paprašo seserį vaizduotę atlikti darbą už ją. Iš dalies taip yra dėl to, jog prisimename ne įvykius, … Tęsti skaitymą „Toli pamarėse”
