Klaidžiojimai tamsiame miške

Paskelbta pagal Egidijus

Tamsus miškas, tai labiau metafora, negu realybė. Kuomet gyvenimo žvilgesys prislopsta ir viskas aplinkui tarytum aptemsta, o aiškus kelias tarytum išnyksta, bei prasmė atsitraukia, tai iš ties panašu į tam tikrą klaidžiojimą. Rodos prošvaistė trumpam prasišviečia ir tai viena, tai kita kryptimi pavilioja, o iš tiesų tiktai ratais vedžioja. Tuomet norisi trumpam sustoti, susitelkti savyje ir kažką sukurti, nes tik taip iš žemės tamsos užgimsta viltis, tik taip numaldomos širdies aistros ir atrandama vidinė laisvė. Apie tokią kelionę tebus šitas pasakojimas.

Vaizdingasis Kaunas

Paskelbta pagal Egidijus

Peizažai, miestovaizdžiai ir gatvės fotografijos surinktos šiame albume, tai gražios akimirkos išnyrančios iš pilkos, miglotos kasdienybės. Iš tiesų smagu, kai gyvenimas leidžia keliauti po žėrinčius spalvotus kraštus ir mėgautis kasdienės rutinos netemdoma šviesa. Viskas tuomet nauja, nepažįstama, įdomu ir gražu. Tačiau ir ne sava, nestabilu, gerai nepažįstama, tarsi slenkantis smėlis po kojų pirštais, ilgai netrunka prabėgti. Nėra kaip pajausti šaknų, nėra tvirtos žemės, ant kurios galima tvirtai atsistoti ir pasakyti: aš čia gyvenu, tai mano šalis, tai mano miestas. Nors ir per daug čia būna šaltų, slogių, ūkanotų dienų. Nors visos gatvės daugybę kartų pramintos ir neįdomios. Nors tie patys žmonės įgrysta ir norisi kartais prasmegti. Dažnai ir tos gyvenimo spalvos išblunka. Visgi, tai mano miestas, aš čia gyvenu, ir kartais regiu, kaip tinkamos saulės nutviekstas suspindi žaviu sidabru.

Kodėl verta užsiimti fotografija

Paskelbta pagal Egidijus

Besidomint fotografija neišvengiamai tenka užsukti į youtube ir ten išklausyti sėkmingų jūtūberių postringavimų apie tai, kaip galima efektyviausiai iš fotografijos pinigų užsidirbti. Pinigai, aišku, smagu. Už juos galima sočiai ir skaniai pavalgyti, tvarkingai apsirengti, stogą virš galvos išlaikyti, įsigyti foto įrangos ar kitų žaislų, keliauti, net visokių problemų išspręsti galima. Visgi, ne viskas vien pinigais matuojama, dar yra aistra ir charakteris. Daugelis iš šių jūtūberių, panašu, kad žiūri į fotografiją, kaip į aistrą, iš kurios, ir kuria galima gyventi, o visą kitą atmesti. Iš tiesų, imlus ir viliojantis tas aistros polėkis, viską mesti ir atsiduoti fotografijai.

Anglija 2007-ieji

Paskelbta pagal Egidijus

Prabėgus septyniolikai metų iš savo viešnagės Anglijoje atsimenu ne viską. Tačiau įdomi ji tuo, jog žymi tam tikrą pradžią mano susidomėjime fotografija. Žinoma, fotografuoti yra tekę ir žymiai anksčiau, dar juostelių laikais, tačiau būtent Anglijoje įsigijau pirmą foto aparatą už savo uždirbtus svarus sterlingus, būtent, Canon PowerShot S5 IS, 8 megapikselių didelę muilinę. Aparatas įdomus bu tuo, jog turėjo 1/2.5 colio CCD sensorių, kuris sukombinuotas su 12x zoom objektyvu galėjo atstoti maždaug 36-432mm perspektyvą. Taigi, labai įdomus aparatas, netgi šiandien, iš tiesų, šiandien net labiau įdomus, negu anuomet. Visgi, šis rašinėlis nėra techninė apžvalga, todėl apie sensorius ir perspektyvas pakalbėsiu kitą kartą. Dabar labiau norėčiau leistis į fotografinę kelionę laiku. Atgal į 2007-uosius ir atgal į Angliją.

Žmonių kvailumas ir nuodėmė

Paskelbta pagal Egidijus
François-Nicolas Chifflart, The Conscience (La Conscience)

Kai pagalvoji, nėra kvailesnio sutvėrimo už žmogų. Tik jis vienas visoje kūrinijoje sugeba jaustis protingas. Koks protingas? Protingesnis už visus ir viską pasaulyje, protingesnis net už patį Dievą. Ir vis dėl to mąsto nesąmones, nepajėgia suvokti kas toks ir kur yra, atsiduoda aistroms, užsiima savęs ieškojimais, jogomis ir visokiais burtais, negeba išmąstyti svarbiausių atsakymų: kodėl jis iš viso čia yra ir iš kur ima gyvybę? Ko pasekoje vaikosi tų nesąmonių ir jas noriai daro. Padauginus visą tai iš nesuskaičiuojamų milijardų žmonių, gyvenančių planetoje, pasidarys ganėtinai aišku kodėl gyvename nesąmonių pasaulyje, kodėl vargstame, kenčiame, pykstamės, žudome ir vis tiek nieko gero neturime. Dorybė elgetauja, o nuodėmė žengia pasidabinusi aksomu..

Nuo Indijos karščio iki Lietuvos lietaus

Paskelbta pagal Andrius

Prabudau dar neišaušus, apie 3:15 ryto. Žadintuvo net nereikėjo – kūnas pats žinojo, kada metas keltis. Jaučiausi pakankamai žvalus, nors miego buvo nedaug. Išlipęs iš lovos greitai apsitvarkiau, nusiprausiau veidą ir patikrinau telefoną. Pastebėjau, kad mano Uber vairuotojas jau atvyksta, nors jį užsakiau tik 3:40. Laimei, buvau beveik pasiruošęs, tad greitai užbaigiau ruošą ir nusileidau … Tęsti skaitymą „Nuo Indijos karščio iki Lietuvos lietaus”

Atsisveikinimas su chaotiško žavesio šalimi

Paskelbta pagal Andrius

Pabudau visiškoje tamsoje. Viešbučio kambarys, neturintis langų, atrodė lyg bunkeris. Ištraukiau telefoną patikrinti laiką – jau rytas. Penkioliktoji ir paskutinė mano kelionės diena. Pajutau palengvėjimą – Indija jau buvo spėjusi atsibosti, ir mintis apie grįžimą namo kėlė džiaugsmą. Vis dėlto, dar visa diena prieš akis, dar viena galimybė patirti kažką įdomaus. Vakar vakare jau buvau … Tęsti skaitymą „Atsisveikinimas su chaotiško žavesio šalimi”