Kodėl verta užsiimti fotografija

Besidomint fotografija neišvengiamai tenka užsukti į youtube ir ten išklausyti sėkmingų jūtūberių postringavimų apie tai, kaip galima efektyviausiai iš fotografijos pinigų užsidirbti. Pinigai, aišku, smagu. Už juos galima sočiai ir skaniai pavalgyti, tvarkingai apsirengti, stogą virš galvos išlaikyti, įsigyti foto įrangos ar kitų žaislų, keliauti, net visokių problemų išspręsti galima. Visgi, ne viskas vien pinigais matuojama, dar yra aistra ir charakteris. Daugelis iš šių jūtūberių, panašu, kad žiūri į fotografiją, kaip į aistrą, iš kurios, ir kuria galima gyventi, o visą kitą atmesti. Iš tiesų, imlus ir viliojantis tas aistros polėkis, viską mesti ir atsiduoti fotografijai.

Anglija 2007-ieji

Prabėgus septyniolikai metų iš savo viešnagės Anglijoje atsimenu ne viską. Tačiau įdomi ji tuo, jog žymi tam tikrą pradžią mano susidomėjime fotografija. Žinoma, fotografuoti yra tekę ir žymiai anksčiau, dar juostelių laikais, tačiau būtent Anglijoje įsigijau pirmą foto aparatą už savo uždirbtus svarus sterlingus, būtent, Canon PowerShot S5 IS, 8 megapikselių didelę muilinę. Aparatas įdomus bu tuo, jog turėjo 1/2.5 colio CCD sensorių, kuris sukombinuotas su 12x zoom objektyvu galėjo atstoti maždaug 36-432mm perspektyvą. Taigi, labai įdomus aparatas, netgi šiandien, iš tiesų, šiandien net labiau įdomus, negu anuomet. Visgi, šis rašinėlis nėra techninė apžvalga, todėl apie sensorius ir perspektyvas pakalbėsiu kitą kartą. Dabar labiau norėčiau leistis į fotografinę kelionę laiku. Atgal į 2007-uosius ir atgal į Angliją.

Žmonių kvailumas ir nuodėmė

François-Nicolas Chifflart, The Conscience (La Conscience)

Kai pagalvoji, nėra kvailesnio sutvėrimo už žmogų. Tik jis vienas visoje kūrinijoje sugeba jaustis protingas. Koks protingas? Protingesnis už visus ir viską pasaulyje, protingesnis net už patį Dievą. Ir vis dėl to mąsto nesąmones, nepajėgia suvokti kas toks ir kur yra, atsiduoda aistroms, užsiima savęs ieškojimais, jogomis ir visokiais burtais, negeba išmąstyti svarbiausių atsakymų: kodėl jis iš viso čia yra ir iš kur ima gyvybę? Ko pasekoje vaikosi tų nesąmonių ir jas noriai daro. Padauginus visą tai iš nesuskaičiuojamų milijardų žmonių, gyvenančių planetoje, pasidarys ganėtinai aišku kodėl gyvename nesąmonių pasaulyje, kodėl vargstame, kenčiame, pykstamės, žudome ir vis tiek nieko gero neturime. Dorybė elgetauja, o nuodėmė žengia pasidabinusi aksomu..

Analoginė fotografija

Ricoh Singlex TLS

Šis, atrodytų pamirštas, atgyventas ir iš mados išstumtas dalykas šiandien grįžta su trenksmu! Atsiranda vis daugiau ir daugiau norinčių fotografuoti analoginiu būdu. Naudotų ir gerai veikiančių juostinių aparatų kainos kyla. Juostelių gamyba vėl darosi pelninga. Kai kurie foto technikos gamintojai išleidžia, arba ruošiasi išleisti naujus juostinius fotoaparatus. Tuo tarpu įvairios nuotraukų dalinimosi platformos tiesiog skęsta nuo naujų analoginių kadrų gausos. Kodėl visa tai vyksta ir kuo įdomi analoginė, arba, kaip kai kas pasakytų, tikroji fotografija?

Nemalonūs nuotykiai ir medaus korį primenantys rūmai Jaipur mieste

Skubiai susikrovėme bagažą ir užsisakėme „Uber”, kad mus nuvežtų į tai, ką Asami viltingai apibūdino kaip prabangų viešbutį. Nuėjome iki netoliese stovinčios mašinos, vairuotojas sudėjo lagaminus ir pajudėjome. Po kelių akimirkų šūktelėjau vairuotojui, kad sustotų – kur mano kamera? Karštligiškai prisiminiau, kad kraunant krepšius išgirdau keistą garsą. Ar ji kažkaip nepastebimai iškrito? Širdis daužėsi, iššokau … Tęsti skaitymą „Nemalonūs nuotykiai ir medaus korį primenantys rūmai Jaipur mieste”

Udaipur: buvo galima ir geriau…

Po ilgos praeitos dienos miegojau išties gerai, o ir viešbučio lova pasirodė gan patogi. Na ir faktas, kad praeitą naktį buvo gana mažai miego taip pat prisidėjo. Tik atrodo, užrakintos balkono durys sandariai neužsidarė, dėl ko merginoms naktį buvo buvo šalta. Man kažkaip pasisekė – jokio šalčio nejutau, nors kai stovyklauju, tai šaltesnę vasaros naktį … Tęsti skaitymą „Udaipur: buvo galima ir geriau…”

Gražus, bet su savo „perliukais”

Atvykę iki vienintelio viešbučio, kuriame pavyko užsisakyti kambarį 3 žmonėms buvo maloniai nustebinti, kad tokį ankstyvą metą, apie 13 val. kambarys jau buvo paruoštas. Prie manęs ir Asami porai dienų prisijungė ir Kayako, taip pat sena Mindaugo draugė iš Hashi laikų dabar dirbanti ir gyvenanti Lietuvoje. O kadangi kambaryje buvo viena dvigulė, ir dvi viengulės … Tęsti skaitymą „Gražus, bet su savo „perliukais””