Diena pilna atradimų: nuo Gaitor Ki Chhatriyan iki dramblių jojimo

Nors dar nebuvo pietų metas (o ir nejaučiau ypatingo alkio), Asami, beveik nieko nevalgiusi pusryčiams, jau buvo išalkusi. Paprašėme gido rekomendacijos dėl vietos pietums. Jis mus atvežė į vietinį restoraną, kur, kaip jis sakė, galėsime atsipalaiduoti ir mėgautis maistu. Kadangi pietų metas dar nebuvo prasidėjęs, mes buvome pirmieji lankytojai. Restorane buvo ramu ir tylu. Aš … Tęsti skaitymą „Diena pilna atradimų: nuo Gaitor Ki Chhatriyan iki dramblių jojimo”

Nuo rožinio miesto iki Agra forto

Pabudęs pamačiau Asami nervingai naršant po kambarį. „Mano kortelė!” tarė ji su neviltimi. „Ji dingo!” Vakar ryte ji buvo nusprendusi palikti vieną iš savo elegantiškų vizitinių kortelių įkištą į elektros įjungimo lizdą, kad šviesos degtų, o oro kondicionierius veiktų. Tačiau dabar kortelė atrodė lyg išnykusi be pėdsako. Turiu pripažinti, man visa ši istorija atrodė gana … Tęsti skaitymą „Nuo rožinio miesto iki Agra forto”

Nemalonūs nuotykiai ir medaus korį primenantys rūmai Jaipur mieste

Skubiai susikrovėme bagažą ir užsisakėme „Uber”, kad mus nuvežtų į tai, ką Asami viltingai apibūdino kaip prabangų viešbutį. Nuėjome iki netoliese stovinčios mašinos, vairuotojas sudėjo lagaminus ir pajudėjome. Po kelių akimirkų šūktelėjau vairuotojui, kad sustotų – kur mano kamera? Karštligiškai prisiminiau, kad kraunant krepšius išgirdau keistą garsą. Ar ji kažkaip nepastebimai iškrito? Širdis daužėsi, iššokau … Tęsti skaitymą „Nemalonūs nuotykiai ir medaus korį primenantys rūmai Jaipur mieste”

Udaipur: buvo galima ir geriau…

Po ilgos praeitos dienos miegojau išties gerai, o ir viešbučio lova pasirodė gan patogi. Na ir faktas, kad praeitą naktį buvo gana mažai miego taip pat prisidėjo. Tik atrodo, užrakintos balkono durys sandariai neužsidarė, dėl ko merginoms naktį buvo buvo šalta. Man kažkaip pasisekė – jokio šalčio nejutau, nors kai stovyklauju, tai šaltesnę vasaros naktį … Tęsti skaitymą „Udaipur: buvo galima ir geriau…”

Gražus, bet su savo „perliukais”

Atvykę iki vienintelio viešbučio, kuriame pavyko užsisakyti kambarį 3 žmonėms buvo maloniai nustebinti, kad tokį ankstyvą metą, apie 13 val. kambarys jau buvo paruoštas. Prie manęs ir Asami porai dienų prisijungė ir Kayako, taip pat sena Mindaugo draugė iš Hashi laikų dabar dirbanti ir gyvenanti Lietuvoje. O kadangi kambaryje buvo viena dvigulė, ir dvi viengulės … Tęsti skaitymą „Gražus, bet su savo „perliukais””

Spalvos ir skoniai 2-oje jungtuvių Indijoje dienoje

Švelni ryto šviesa pasklido mano kambaryje, kai išlipau iš lovos, žadintuvui dar nespėjus nutraukti saldaus miego. Atrodo, kad keliaudamas visada pabundu anksti, nes jaudulys ir naujovės mano vidinį laikrodį priverčia budėti. Šiek tiek pramankštinęs raumenis nusileidau į apačią, pasiruošęs pasipildyti degalų dienos nuotykiams. Kai įėjau į valgomąjį, nustebau, kad, nepaisant ankstyvos valandos, jau buvo išdėlioti … Tęsti skaitymą „Spalvos ir skoniai 2-oje jungtuvių Indijoje dienoje”

Pašėlusi pirmoji vestuvių Indijoje diena

Prabudau nuo darbinio žadintuvo pypsėjimo 7 val. ryto. Buvau nusistatęs antrą žadintuvą 7.20 val., kad galėčiau šiek tiek daugiau pamiegoti, bet mano darbo žadintuvas suveikė pirmas. Na, gerai, pagalvojau, daugiau laiko pasiruošti. Atsigaivinau stikline vandens, truputį prasimankštinau ir parašiau žinutę mūsų grupės pokalbyje, kad susitiksime 7:30 kartu papusryčiauti. Jei ne Mindaugo žodžiai, jog pusryčiai yra … Tęsti skaitymą „Pašėlusi pirmoji vestuvių Indijoje diena”