Žmonių kvailumas ir nuodėmė

François-Nicolas Chifflart, The Conscience (La Conscience)

Kai pagalvoji, nėra kvailesnio sutvėrimo už žmogų. Tik jis vienas visoje kūrinijoje sugeba jaustis protingas. Koks protingas? Protingesnis už visus ir viską pasaulyje, protingesnis net už patį Dievą. Ir vis dėl to mąsto nesąmones, nepajėgia suvokti kas toks ir kur yra, atsiduoda aistroms, užsiima savęs ieškojimais, jogomis ir visokiais burtais, negeba išmąstyti svarbiausių atsakymų: kodėl jis iš viso čia yra ir iš kur ima gyvybę? Ko pasekoje vaikosi tų nesąmonių ir jas noriai daro. Padauginus visą tai iš nesuskaičiuojamų milijardų žmonių, gyvenančių planetoje, pasidarys ganėtinai aišku kodėl gyvename nesąmonių pasaulyje, kodėl vargstame, kenčiame, pykstamės, žudome ir vis tiek nieko gero neturime. Dorybė elgetauja, o nuodėmė žengia pasidabinusi aksomu..

Menas gyventi, stoicizmas ir katalikai

Esi mano Žvaigždė, stebėtojas taip pat, ir norėčiau būti dangumi, milijardais akių žiūrėti į tave! „Platonas“ Romantiškai šnekant, panašios mintys, ko gero, buvo pas Dievą, kai šis kūrė geriausią savo kūrinį – žmogų, mat žmonių kūnuose iš tiesų aptinkami tie patys cheminiai elementai iš kurių yra sudarytos žvaigždės. Būtent taip galėjo išsireikšti, kai žemėje gimė … Tęsti skaitymą „Menas gyventi, stoicizmas ir katalikai”