Krokuva [2 dalis]

Ryte, kaip ir visuose hosteliuose mus pasitiko gausus maisto prikrautas stalas. Pasirinkimas buvo tikrai neblogas. Taip būna daugiau mažiau visur. Bet labiau džiaugėmės saulėtu rytu, kas reiškė, kad galėsime smagiai pasivaikščioti po Krokuvą. Nuvažiavę iki senamiesčio ir iš vietinės moteriškės gavę zlotų monetų jas sumetėme į parkavimo automatą ir pradėjome savo kelionę. Nuo pilies. Kuri buvo tikrai graži, net ir šią, vėsią, bet saulėtą dieną. Kadangi į Vieną planavome išvažiuoti apie trečią valandą, o dar norėjome aplankyti druskų kasyklas bei Auštvico koncentracijos stovyklą, tai senamiestį greitu žingsniu apėjome per porą valandų. Tikrai gražus, erdvus, nors ir nedidelis. Kažkaip įsivaizdavau, kad turėtų būti daugiau pilių, bet gal ir yra kažkur toliau už miesto. Bekeliaujant link mašinos trumpam prisijungėme prie nemokamai, bet angliškai pasakojančios gidės. Būtu buvę įdomu kartu pabaigti maršrutą, bet spaudžiami laiko patraukėme savu keliu.
[Not a valid template]

Druskų kasyklas pasiekėme per mažiau nei pusę valandos. Čia už parkavimą palikome dar 15 zlotų. Išgirdę, kad bilietas į kasyklas kainuoja apie 20 eurų trumpam sudvejojome, bet nusprendėme, kad šį objektą visgi norime pamatyti. Čia turistų vienų niekas neleidžia, gavome po imtuvą su ausinėmis, kad būtų lengviau gido klausyti, ir patraukėme laipteliais žemyn. Kiek buvo laiptelių net nežinau, bet nusileidus į didesnį nei šimto metrų gyli viena kryptimi galva šiek tiek apsisuko. Gidė angliškai papasakojo tikrai daug įdomių dalykų. Šios kasyklos savo laiku visam kraštui atnešė didelius turtus, nes anksčiau druska buvo baltasis auksas. O bendras tunelių ilgis toks didelis, kad norint viską apeiti reikėtų eiti septynis mėnesius be jokių pertraukų. Mes, žinoma tiek nėjome ir aplankėme tik turizmui paruoštas vietas, bet vis tiek užtrukome beveik tris valandas. O giliausias taškas kurį pasiekėme buvo net 135 metrai. Būnant po žeme tikrai sunku pasakyti, kokiame gylyje esi. Bent jau šiais laikais, kai visur įrengta gera ventiliacijos sistema. Su tokia ir kitokiomis technikos naujovėmis druską kasti būtų taip pat lengviau, bet ši kasykla jau uždaryta, o to priežastis labai paprasta – nebėra druskos. Bet spėju kad turistai suneša ne mažesnius pinigus, nei kad kasant druską, bent jau šiais laikais. Viską sudėjus galėčiau teigti, kad šį objektą tikrai verta aplankyti.
[Not a valid template]

Bepietaudami gavome interneto ir šiek tiek nusivylėme pamatę, kad Auštvico muziejus dirba tik iki trečios valandos. Tuo metu kaip tik tiek ir buvo. Vizitą priskyrėme planui B, gal pavyks aplankyti gyžtant. Kadangi dabar vėl turėjome važiuoti ta pačia kryptimi, kuria ir atvažiavome, nusprendėme, kad geriau važiuosime nemokamais keliais. Nėra čia ko mokėti už nieką. O dar ir pusiaukelėje trumpai įšoksime į tą patį mokamą kelią. Vieni pliusai. Ne. Kelionė vingiuotais keliukais per mažus miestelius greitai prailgo, ir vos tik įvažiavę į mokamą kelią juo ir patraukėme, geriau jau susimokėsime, nei sugaišime dvigubai, ar net trigubai daugiau laiko. Toliau kelias buvo taip pat geras. Išnaudoję visas dujas sustojome pakelės degalinėje ir net nepastebėjome, kaip atsidūrėme Čekijoje. Tai supratome tik po kurio laiko, kai atkreipėme dėmesį, kad ženklai kitokie. Nematėme nei ženklo, nei dar ko nors, kad kertame sieną. Tą supratę vėl sustojome artimiausioje degalinėje ir sumokėję 11 eurų ant priekinio stiklo užsiklijavome gražų lipduką, leidžiantį važiuoti jų mokamais keliais. Nes daugiau visokiais šunkeliais nebenorėjome keliauti. O kelias tikrai geras, visą šalį pralėkėme pakankamai greitai, bet pradėję stebėti degalines šiek tiek sunerimome – visur tik dvi kainos. Dujų niekur nesimato. Bet draugas gyvenantis Austrijoje sakė, kad ten dujų tikrai galima užsipilti, tai besiguosdami šia mintimi su į pabaigą einančiu baku pasiekėme šią šalį. Visgi, čia pakelės degalinėse vaizdelis liko toks pats. Na ką, galvojame, kelionė dar labiau pabrangs, bet bent jau dalinsime iš trijų. Bet pats blogiausias variantas nepasitvirtino, mieste buvo viena degalinė, kuri prekiavo LPG dujomis, tik kaina buvo 20 euro centų didesnė nei Lenkijoje ar Lietuvoje. Na, bet vis tiek pigiau nei benzinas.

[Pirmą istorijos dalį galite rasti čia]

[Trečią istorijos dalį galite rasti čia]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.