Pirmieji Šeštadieniai – Švč. Mergelės Marijos Nekaltosios Širdies Mišios

Aš – lyg vynmedis, skleidžiu saldų kvapą; ir mano žiedai neša garbingų ir puikių vaisių. Aš – gražiosios meilės, baimės, pažinimo ir šventos vilties Motina. Manyje yra visa kelio ir tiesos malonė; manyje visa gyvenimo ir dorybės viltis. Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, ir pasisotinkite mano vaisiais. Juk mano dvasia saldesnė už medų, … Tęsti skaitymą „Pirmieji Šeštadieniai – Švč. Mergelės Marijos Nekaltosios Širdies Mišios”

Eucharistija: Kristaus kūnas, auka ir simbolis

Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Jono Evangelija 6:55 Manau, jog atėjo laikas patyrinėti pačią svarbiausią ir sunkiausiai žmonėms priimtiną temą – Eucharistiją. Juk ne veltui Jėzui bepasakojant apie amžinąjį gyvenimą, apie tai, jog būtent Jis esąs gyvybės medis ir gyvoji duona, žydai ėmė piktintis, ginčytis ir klausinėti: „Kaip … Tęsti skaitymą „Eucharistija: Kristaus kūnas, auka ir simbolis”

Menas gyventi, stoicizmas ir katalikai

Esi mano Žvaigždė, stebėtojas taip pat, ir norėčiau būti dangumi, milijardais akių žiūrėti į tave! „Platonas“ Romantiškai šnekant, panašios mintys, ko gero, buvo pas Dievą, kai šis kūrė geriausią savo kūrinį – žmogų, mat žmonių kūnuose iš tiesų aptinkami tie patys cheminiai elementai iš kurių yra sudarytos žvaigždės. Būtent taip galėjo išsireikšti, kai žemėje gimė … Tęsti skaitymą „Menas gyventi, stoicizmas ir katalikai”

Rožinis: močiučių užsiėmimas, gelbėjimosi lynas ir dvasinis ginklas

Norėčiau pasidalinti savo asmenine patirtimi ir pastebėjimais apie visiems žinomą, deja, šiomis dienomis nepakankamai praktikuojamą katalikų maldos formą – rožinį. Taipogi atkreipti dėmesį į jo naudą ir reikalingumą apskritai ir būtent šiuo metu, kai žmonijos kultūrinis įdirbis tiesiog niekinamas ir nepaisomas, o drauge trupa taip plonas sveiku protu grįstos civilizacijos sluoksnis, vis labiau užleisdamas vietą … Tęsti skaitymą „Rožinis: močiučių užsiėmimas, gelbėjimosi lynas ir dvasinis ginklas”

Rudasis škaplierius arba karmelitiškasis pasišventimas

Kaip pasaulietiškame gyvenime kartais investuojame savo turtą į kokią didesnę ir galingesnę bendrovę tikėdamiesi gauti dalį nuo jos uždarbio, taip ir dvasiniame gyvenime galime investuoti į didelį dvasinį įdirbį turinčius ordinus ir savu laiku iš to pelnyti įvairių malonių, netgi mėgautis bendryste su šio ordino šventaisiais danguje. Apsvarstykime galimybes investuoti į ko gero mylimiausią katalikų … Tęsti skaitymą „Rudasis škaplierius arba karmelitiškasis pasišventimas”

Pamąstymai apie pragarą

Šiais laikais ne itin politiškai korektiška tema, netgi katalikų bažnyčioje kalbos apie pragarą yra tapusios savotišku tabu. Dabar gi mes visi draugai, o pragaras, neva, tuščias. Tačiau širdies ir sąžinės reikaluose politikos nėra ir nebūtina būti kataliku, jog nekiltų abejonių, kad toks dalykas egzistuoja. Jo buvimą, be katalikų bažnyčios, liudija kitos religijos ir mitologijos, be … Tęsti skaitymą „Pamąstymai apie pragarą”

Dievo ir bažnyčios įstatymai bei pragaras

Šį kartą apie daugeliui girdėtus, ne kartą aiškintus ir visaip lankstytus, kritikuotus, bet amžiams įtvirtintus Dievo ir bažnyčios įstatymus. Noriu savais žodžiais apžvelgti jų biblinį kontekstą, reikšmę ir paskirtį katalikų bažnyčioje ir už jos ribų. Būtent šie įstatymai, tiksliau nenoras jų laikytis, daug kam yra kliūtis gyventi pilnavertį katalikišką gyvenimą. Taip yra iš dalies dėl … Tęsti skaitymą „Dievo ir bažnyčios įstatymai bei pragaras”