Compaq Deskpro 2000

Ilgokai gulėjo dirbtuvėse po stalu toks senas stalinis kompiuteris. Ilgokai gulėjo, nes ilgokai nekilo rankos jo atstatinėti. Nesu Compaq kompiuterių mėgėjas, o ypač gulsčių Compaq kompiuterių. Galėčiau ilgai vardinti įvairiausius trūkumus ir erzinančias ydas būdingas šios kompanijos gaminiams. Tačiau rašinys ne apie tai. Kur kas įdomiau, manau, būtų papasakoti apie atstatymo procesą ir pristatyti, vieną kitą priežastį, kodėl verta turėti kokį nors seną kompiuterį savo kambaryje kiekvienam kompiuterių entuziastui! Net ir toks didelis ir baisus Compaq, kaip šitas gali kuo puikiausiai praskaidrinti nuotaiką šaltais žiemos vakarais. O be to, reikėtų atsiminti, jog šiais laikais dažnai esame išlepinti didelės visokių kompiuterių pasiūlos ir dėl to lengva kabinėtis, jog tas negerai, anas negerai. Anais laikais, bet koks kompiuteris būdavo jėga!

Purvinojo Compaq istorija

Viskas prasidėjo, kai iš draugo gavau kelias senas pagrindines plokštes. Gal panaudosi, ar parduosi, sako. Ilgą laiką su jomis nieko neveikiau, kadangi plokštės labai nestandartinės, o deramai neišbandęs, nebuvau linkęs ir pardavinėti. Po kokių metų ar panašiai, kai kalba pasisuko apie šias plokštes, sužinojau, jog esama ir kitų liekanų iš kompiuterių, kuriems kažkada priklausė šios plokštės. Vienas tų kompiuterių ir buvo Compaq Deskpro 2000! Tiesa, šio kompiuterio dalių gavau visai nedaug, tiktai patį korpusą ir porą skardų nuo originalaus maitinimo šaltinio. Compaq nebūtų Compaq, jeigu nebūtų maitinimo šaltinio pagaminę taip, kad jį pakeisti kokiu nors standartiniu būtų kiek įmanoma kebliau. Šiokio tokio sutapimo dėka, darbe radau ir seną Compaq klaviatūrą, bei ratukinę Compaq pelę! Šis tas, bet iki veikiančio kompiuterio dar labai toli.

 

Taip… Ne kažin kas. Kito originalaus maitinimo šaltinio ieškoti ir pirkti neketinau, o iš turimų pritaikyti iš karto nepavyko, tad kompiuteris nugulė po stalu ir toliau ilgai sau gulėjo. Kol išaušo laiminga diena ir atsitiktinai pasitaikė kitas maitinimo šaltinis, kurio dizainas labai panašus. Idealiai atitiko 220V lizdas, 110/220V perjungimo mygtukas ir nestandartinis 10cm ventiliatorius. Netgi plokštė panaši į tai, kas turėjo būti originaliai, tiesa, šiek tiek mažesnė. Svarbu, kad bent jau turėjau rankose kažką, su kuo galima būtų dirbti. Tai ir ėmiausi darbo. Iš pakaitinio šaltinio korpuso išsikirpau skardelę, kuri pasitarnaus kaip tvirtinimo adapteris. Sumontavau pakaitinį šaltinį į originalaus Compaq šaltinio korpusą ir įlitavau rankiniam šaltinio valdymui reikalingus laidus. Mat Compaq pasielgė iš ties įdomiai, panaudojo pilnai valdomą, modernų ATX maitinimo šaltinį, tačiau neintegravo jokio valdymo į pagrindinę kompiuterio plokštę! Taigi kompiuterio įjungimas ir išjungimas turi būti atliekami rankiniu būdu.

Taipogi išploviau senąją klaviatūrą, o plauti buvo ką! Tiek purvo susikaupė, kad jis net ir savotiškai apsaugojo klaviatūrą, po juo slypėję mygtukai ir lakas nė kiek nesusitrynę!

Po šių žygdarbių atėjo laikas išmėginti ir sustyguoti pagrindinę plokštę, kuri, kaip tipiška Compaq kompiuteriams, pasirodė esanti tikras taupumo pavyzdys! Buvo sutaupyta 1MB Video atminties integruotoje vaizdo plokštėje, todėl vėliau teks susirasti tokią pačią, bet 2MB įstatomą vaizdo plokštę, nes 1MB DOS žaidimams visgi yra mažai. Sutaupytas ir minėtas maitinimo šaltinio valdymas, sutaupyta šiek tiek kešo (kurio integruota 256kb, o daugiau galima įsidėti naudojant spec. plokštę). Sutaupyta ir BIOS atminties mikroschema, nes kaip sužinojau, pati BIOS nustatymų programa joje netilpo, todėl buvo įdiegta į kompiuterio kietąjį diską, spec. particijoje. Originalaus kietojo disko, žinoma neturiu, todėl teko ieškoti programos atstatymui skirtų floppy diskelių. O sprendimas naudoti įlituojamą CR2035 tipo laikrodžio bateriją yra tarsi vyšnia ant torto. Kurią ištaisiau įlituodamas CR2032 baterijai skirtą lizdą.

Kadangi kompiuteris bus skirtas beveik išimtinai MS-DOS Operacijų Sistemai, tai vietoje triukšmingo, seno kietojo disko (išdilusiais, kaukiančiais guoliais) nutariau naudoti tylų, patvarų, lengvai keičiamą ir lengvai atstatomą CF atminties kortelių sistemą. Kuriai tereikia pasyvaus adapterio. O tada galima įdiegti norimą sistemą, pasidaryti jos atvaizdį ir pamiršti visas problemas, kylančias iš senų kietųjų diskų! Tada sekė šioks toks diskelių keitaliojimo vakarėlis, po kurio jau turėjau veikiančią BIOS nustatymų sistemą (kuri, beje, paremta ant Windows 3.1).

Kadangi sistema iš pagrindų jau veikia, tai belieka pasirankioti tinkamų detalių. Pasikuitęs stalčiuose ir detalių dėžėse radau šiokio tokio gėrio. Tai Pentium MMX 200Mhz procesorių ir aušintuvą, 98MB RAM (Pagamintus 98’tais), firminę Compaq Premiere Sound ISA garso plokštę, kuri bene tobulai tinka MS-DOS žaidimams, bei Adlib formato muzikai. Ir tai yra ko gero pagrindinis seno, MS-DOS kompiuterio arkliukas! Taip, šitie kompiuteriai labai muzikalūs! Galima kurti melodijas pačiam, galima klausyti ir redaguoti kitų sukurtą muziką, galima mėgautis puikia muzika pasižyminčiais senais žaidimais. Vienintelis minusas, kad plokštė yra Compaq produktas, reiškia MIDI sąsaja buvo sutaupyta… Taigi, MIDI muzikos šiame kompiuteryje nebus, bet šiuo atveju, nelabai ir reikia. Taipogi pavyko rasti ir S3 2MB PCI vaizdo plokštę, kuri yra viena geriausių MS-DOS vaizdo plokščių, o ypač naudojant CRT monitorius.

Beliko tiktai viską surinkti, aptraukti kompiuterį kovine, kamufliažine plėvele ir surasti tinkamą CRT monitorių. Laimė, kaip tik toks pasitaikė skelbimuose. Nulėkiau, paėmiau. Parsivežus labai garsiai pokšėjo ant kineskopo nusėdusios dulkės, taip, kad jau ir vaizdelis šokdeldavo! Teko išsiardyti, atsargiai nusivalyti dulkes (pireš tai, žinoma nuelektrinus patį kineskopą). Kodėl CRT? Įdomus dalykas, kad numatytoji MS-DOS raiška, bei daugelio senesnių DOS žaidimų raiška taip pat yra plačiaformatė(16:10 320×200), tačiau CRT monitoriai ją ištampo iki 4:3 formato ir taip programos ir žaidimai atrodo puikiai. Tuo tarpu LCD ne visi ir ne visada sugeba teisingai šitai atlikti ir ten viskas atrodo prastokai. Išimtis būtų žaidimai palaikantys VESA rezoliucijas (320×240, 640×480 ir 800×600). Paprastai šnekant, MS-DOS kompiuteris be CRT monitoriaus mažai ko vertas! Galiausiai, gulsčias kompiuteris tiesiog neatrodo teisingai be ant jo padėto CRT monitoriaus!

MS-DOS

Ir štai, kompiuteris vėl veikia, bet kodėl MS-DOS? Kodėl ne Windows 95 ar Windows 98? Taip, šis kompiuteris visai lengvai susitvarkytų ir su minėtomis Windows sistemomis, tiktai reikėtų įsigyti greitesnę CF kortelę. Tačiau, mano požiūriu, Windows 9x sistemos buvo rakštis užpakalyje tada, tai ir liko tokia pačia rakštimi šiandien. MS-DOS tuo tarpu yra paprasta, labai atspari ir stabili sistema, kuria rūpintis beveik nereikia. Galima išjungti kompiuterį praktiškai kada tik užsimanius, užsikrauna akimirksniu, bei turi daugybę, labai įdomių ir net dabar naudingų programų! O kur dar puikūs žaidimai. O man pačiam, tai buvo puikus būdas išmokti dirbti šia sistema, mat anuo laiku kažkaip ją sugebėjau praleisti, o visai be reikalo.

Išvados

Nors tai ir nėra mano mėgiamiausias kompiuteris, kuris tikriausiai ir anuomet nebūtų buvęs pirmuoju pasirinkimu, tačiau savotiškai patenkinamas. Visai malonu, kai galima tiesiog paspausti mygtuką ir paveikti kažką įdomaus. Čia niekas nebando pavogti dėmesio, įdiegti kokių nors foninių naujinimų, šnipinėti ar pasivogti kokių nors asmeninių duomenų. Įjungiau, pasinaudojau, išjungiau. Paprasta ir malonu. O pabaigai, palieku šiokį tokį mėgėjišką video patiems įsivertinti.

Naudingos nuorodos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.