Prabėgo dvi savaitės, kai pradėjau rašyti rašomąja mašinėle. Per šį laikotarpį spėjau apsiprasti, pastebėti privalumų, trūkumų bei patirti įspūdžių. Prisipažinsiu, rašomosios mašinėlės manęs visiškai nedomino, jeigu kada apie tokias ir pagalvodavau, tai nebent užmatęs kokį egzempliorių tenai, kur šiems ir vieta; senuose namuose, muziejuose, sendaikčių turguose ar buitinių atliekų surinkimo-perdirbimo punktuose. Tačiau bičiuliui aprodžius savo rašomąją mašinėlę, dar gi papasakojus apie rašymą ja, man kilo įvairiopi jausmai. Gal ir gražu, bet ką šios senienos begali pasiūlyti prieš rašymą jas iš rinkos išstūmusiu kompiuteriu? Kažką praleidau arba mano draugui ne visi namie! Jam vis pacituojant ką nors iš Richard Polt knygos „The Typewriter Revolution“ požiūris pamažu ėmė keistis. Išdygo šioks toks pripažinimas ir susižavėjimas šioms senienoms. Rašomoji mašinėlė derėsi vis įdomesnė, tačiau nejutau poreikio tokią susirasti ir įsigyti. Viskas pasikeitė, kuomet persirgęs korona-virusu nuvažiavau į bagažinių turgų ir tenai pasipainiojo rašomoji mašinėlė Smith-Corona Super Sterling vos už raudonos spalvos europietišką rublį. Kaip pagal užsakymą, tiesiog negalėjau nenusipirkti!
Paėmiau, kaip suvenyrą, bet greitai pradėjau naudoti nuolat. Valiau, tepiau, reguliavau, litavau plaktukėlius, keičiau juostas. Džiaugiausi, kad už tokią kainą iš viso rašo! ir greitai atradau įvairių panaudojimo būdų:
- Vaikučiui smagu pasimokyti raideles, pamiklinti pirščiukus, patyrinėti kaip čia ką pajudinus.
- Spausdinti atsipalaidavimui ar pasimokyti rašymo įgūdžių.
- Užrašinėti įvairius viršelius, pirkinių sąrašus, atvirutes.
- Rašyti rankraščius įvairiems pamąstymams.
- Rašyti dienoraštį ir laiškus.
- Piešti Typewriter art’u.
Esu tikras, jog esama žymiai daugiau panaudojimo būdų, bet šie buvo tie, kurie mane užvedė į kasdienį rašymą mašinėle. Reguliariai rašyti yra labai svarbu, kaupiasi rankraščiai, pamąstymai neužsimiršta, galima juos fiziškai pačiupinėti, padėlioti, palikti namiškiams paskaityti. O vėliau surinkti krūvon ir surišti į knygą, paredagavus, gal ir plačiau padalinti.
Mašinėlė riboja ir lavina rašytoją. Leidžia, netgi verčia daugiau improvizuoti. Mat panaudojus ne tokį žodį, gaila viską perrašyti ir reikia įdėti daugiau protinių pastangų ir vaizduotės, kad sakinys vis tiek veiktų. Tenka paieškoti būdų, kaip gražiau ištaisyti nedideles klaideles. Net, jei tenka ir visą tekstą perrašyti, tai išeina į naudą. Įgalina giliau suvokti ir drąsiai cituoti savo parašytą tekstą! O tai, savo ruožtu, įgalina tekstą išplėsti arba suglausti.
Rašymo procesas labai malonus! Smagu girdėti ir jausti, kaip su kiekvieno klavišo paspaudimu, rašymo galvutės trenkiasi į popierių. Malonu liesti solidžią, kokybiškai pagamintą mašinėlę. Tas metalinis korpusas, dažai, svoris, chromuotos dalys, estetika greitai įtraukia į rašymo procesą. Jau nuo pirmos raidės paspaudimo nebesinori atsitraukti. Kadangi tai vienos paskirties daiktas, tai niekas ir neblaško, nebando pavogti dėmesio viso rašymo seanso metu. Net namiškiai stengiasi netrukdyti, jeigu girdi tarškančią mašinėlę, tuo tarpu, jeigu mato sėdintį prie kompiuterio, tai reiškia galima trukdyti, jis tiesiog užsiima niekais. Atsisėdu rašyti ir parašau. Turiu bent penkis kompiuterius su kuriais galėčiau rašyti, bet šitaip niekada nebūna!
Patinka mintis, kad galima rašyti, kai nėra elektros namuose, gamtoje, sode, miške, parke, kur tiktai širdis geidžia. Tiesa, šiuolaikinių kompiuterių baterijos laiko ilgai, bet vis tiek išsikrauna. Štai juokavau, kad mano mašinėlė estetiškai primena post-apokaliptinį žaidimą „Fallout“. Iš tikro, jeigu ištiktų šio žaidimo scenarijus, mašinėlė leistų rengti korespondenciją lyg niekur nieko…
Rašant mašinėle reikalinga bent minimali disciplina. Būdama grynas mechaninis įrenginys, dirba gana garsiai, ne visiems tai patinka. Buvo atvejis, kai įsigudrinau darbe spausdinti, nesitikėjau, kad kam nors trukdys. juk rašau laisvesniu metu, o mūsų dirbtuvėse ir taip visokių garsų būna. Bet kur tau! Atėjo buhalterė ir ėmė kalbinti, o aš, nenuovoka, pamaniau, kad ją sudomino rašomoji mašinėlė. Ėmiau pasakoti, kaip čia viskas veikia, kaip čia viskas įdomu, kol, neapsikentusi, rėžė tiesmukai, kad per šitą garsų triukšmą negalinti susikaupti! Mažumėle apsikvailinau, bet mašinėlę parnešiau ir palikau namuose. Čia taipogi yra laikas spausdinti ir laikas nustoti. Tai paskatina išnaudoti šį laiką kiek įmanoma produktyviau.
Tai daiktas, kuriam reikalinga sava vieta, norint rašyti greitai ir efektyviai, reikalinga ir tam tikra aplinka, bei sėdėsena, kuri šiek tiek skiriasi nuo kompiuteriui įprastos ergonomijos. Kai kurios mašinėlės labai didelės, kai kurios mažos. Maniškė link mažesnių, bet panešti yra ką. Svarbu, kad mašinėlė turėtų jai skirtą lagaminą, krepšį ar transportavimo gaubtą. Jame rekomenduojama mašinėlę laikyti, ne tik transportuojant, bet ir ilgesnį laiką nesinaudojant. Taip pat svarbu mokėti tuo naudotis. Štai mano mašinėlės buvęs savininkas nemokėjo teisingai įstatyti ir prisegti, todėl transportavimo kabliai mašinėlę apibraižė ir apgadino. Gaila.
Tai buvo (ir sąlyginai tebėra) brangūs daiktai į kurių kūrimą ir tobulinimą investuota daug laiko, pastangų ir pinigų. Ir niekas netrukdo visu tuo tebesinaudoti.
Rašomosios mašinėlės aptarnavimas gali būti sudėtingas, nes visumoje, tai kompleksinis mechanizmas, kurio dalys turi gerai sąveikauti, kad rezultatas būtų geras. Gali būti ir brangus, nes reikia specifinių įrankių, senai pamirštų žinių, įgūdžių. O ir dalių gauti nelengva. Visgi netingint paskaityti, tikrai galima atlikti įvairius reikalingus aptarnavimo darbus pačiam. Man tai vienas iš privalumų, kadangi mėgstu pasikrapštyti prie įdomių mechanizmų, tačiau kitam gali būti reikšmingas trūkumas. Skaičiau apie rašytoją, kuris visą gyvenimą rašė viena mašinėle ir sakė, jog baigs rašyti, kuomet suges rašomoji mašinėlė. Tai liudija apie jų įspūdingą patvarumą! Tad, radus mašinėlę, kuri spausdina gražiai, tikrai nėra ko baimintis, ji tarnaus labai ilgai!
Smagu, jog visų mašinėlių juostos yra labai panašios. Todėl vis dar galima lengvai įsigyti naujos juostos. Naujutėlės, šviežios juostelės užtenka gan ilgam, tačiau jos linkę plyšti, ilgainiui džiūti. Keičiant juostą svarbu pasilikti originalias rites. Jos būna pritaikytos konkrečiai mašinėlei ir kartais įdėjus naujas, plastikines rites, nustoja veikti automatinis juostos vyniojimo mechanizmas, tuomet juostelės kryptį tenka perjunginėti pačiam. Tai nedidelis nepatogumas, visgi, persivyniojus naują juostelę ant originalių ričių galima šitai ištaisyti!
Dėl rašomųjų mašinėlių grimzdimo užmarštin, daug smulkmenų pamiršta. Pradėjus naudotis, sveika perskaityti mašinėlės instrukciją ir pasiieškoti bendrinės informacijos. Smagu ir naudinga pasikalbėti su bendraminčiais, kitais žmonėmis, tebenaudojančiais rašomąsias mašinėles savo buityje.
Galiausiai, jeigu pavyksta pasiekti tokią rašymo būseną, kuomet minties tėkmė rieda popieriumi drauge su mašinėlės vežimėliu, tikrai galima pamatyti save, kaip vieną iš tų rašytojų, kuriems rašomoji mašinėlė yra tarsi barzda filosofui.
Mažų mažiausiai, graži, stilinga mašinėlė gali būti ir puiki ofiso arba namų puošmena!