Keliaujame į Ukrainą

Nauji metai Lietuvą ir vėl pasitiko su nenormaliai dideliais šalčiais. Gerai, kad trumpai. Dėl to beveik jokios įtakos slidinėjimo kelionei į Ukrainą nedarė. Taip taip, šiais metais nesusidarius mūsų slidinėjančių draugų grupei nusprendėme pasirinkti kiek kitokią kryptį. Nes labai jau smalsu, kokia situacija kur kas skurdesnėje šalyje su gerokai žemesniais kalnais ir kainomis. Bent jau teko girdėti, kad kainos ten žemesnės. Puiki proga išsiaiškinti!

Kaip žinia, jei yra savas transportas, tai su juo važiuoti bus pigiausia. Tik reikia kad būtų bent trys vairuotojai, nes kitu atveju tai jau gana sunkus darbas. O buvome dviese. Ir dar iš draugo sužinojau, kad keliai Ukrainoje yra nekokie. Neatsiradus daugiau norinčių pasirinkome kitą variantą – kelionę su kelionių agentūra. Yra net kelios, siūlančios įvairius slidinėjimo maršrutus, bet mes pasirinkome su mažiausia kaina – Excursus. Užsakinėjome Gruodžio pradžioje, bet pavyko gauti už 161 euro kainą vienam žmogui. Sakyčiau visai neblogai. Nuvežimas, kambarių nuoma, ir dar maitinimas du kartus per dieną. Nors vėliau kiti keliavę žmonės sakė, kad pirko bilietus dar pigiau, tik žinoma, anksčiau.

Artėjant išvykimo dienai pradėjau rūpintis paskutinėmis smulkmenomis, GoPro nuoma, valiutos keitimu, daiktų susidėjimu. Pernai metais keistas mašinos akumuliatorius neapvylė ir net šalčiausią žiemos dieną be problemų išvažiavau į miestą. Nusprendžiau išsikeisti 300 eurų, gal ir daugoka, bet 100 eis keltuvo bilietams, o kiti kitoms išlaidoms. O jei liks, tai bus galima atsikeisti atgal. Bet paaiškėjo, kad Vilniuje vienoje vietoje tokią sumą rasti yra gana sunku. Užsukus į Akropolį ten esanti currexprime keitykla tiek neturėjo. O per kelias vietas važinėti nesinorėjo. Visgi, jie rūpinasi savo klientais ir pasiūlė dienos vakare reikalingą sumą atvežti į mano pasirinktą punktą. Tas man tiko ir vakare be problemų gavau tokį kiekį šlamančių, kad piniginė vos tilpo į kišenę. Kokius skausmus turėjo iškęsti kai lenkiau net nekalbu. Nors ir išsikeičiau šiek tiek mažiau – už 250 eurų.

Dėl šalčių ir permainingų oro sąlygų išvykimo laikai buvo paankstinti. Ir Vilnius tapo pirmąja išvykimo stotele. Visiems netgi gražiai pasiūlė atvykti šiek tiek anksčiau. Aš norėdamas būti laiku ir galvodamas, kad jei jau pasiūlė kitiems, tai ir patys tikriausiai bus anksčiau, išsikviečiau Uber likus valandai iki išvykimo. Atvyko greitai, nuvežė taip pat. O kai iki išvykimo dar likę 45 minutės – tikėtis pamatyti autobusą būtų naivu. Ne tik autobusą, bet dar ką nors stovintį ir laukiantį su slidėmis ar kitokiu inventoriumi. Bet žmonių po truputį daugėjo, kas reiškė, kad esu geroje Forum Palace stovėjimo aikštelės dalyje. Tik mano spėjimas dėl autobuso ne tik kad nepasitvirtino, bet ir buvo sudaužytas į šipulius, kai autobusas atvažiavo vėluodamas beveik 15 minučių. Buvo ne itin smagu laukti spaudžiant žiemos šaltukui. Bet Kauną pustuštis autobusas pasiekė beveik laiku. Prisipildė beveik pilnas ir pajudėjo link Lazdijų, paimti paskutinių keleivių.

Va tada ir prasidėjo!

Šiek tiek nustebau, kai kelionės vadovė Laima įlipusiam vaikinui nurodė, kur jis ir dar 10 jo draugų sėdės. Tuo metu nesupratau, bet grupė draugų nusipirko kelionės bilietus kartu. Jiems įlipus pasigirdo lietuviškas popsas. Net pyktelėjau – ką čia sugalvojo vairuotojas užleisti. Bet tai buvo ne vairuotojo darbas. Tada į trasą pradėjo eiti stiprieji gėrimai. Ir balius prasidėjo. Tie kaimiečiai iš Plungės jau tikriausiai buvo ir apšilę, nes per jų keliamą triukšmą net savo mintis buvo sunku girdėti. O tas baisus lietuviškas popsas tiesiog varė į neviltį. Ir taip iki 4 valandos ryto. 10 laukinių gyvulių sugadino naktį visam autobusui. Šiaip kelionės naktį man nėra didelė problema, nes gana greitai užmiegu, bet dėl tų girtuoklių šį kartą taip nebuvo. Ir dar sėdėjo visai prieš mus, tai besitrindami vis užkliudydavo. Nusprendžiau, kad daugiau kelionių iš jokių kelionių agentūrų nepirksiu, jau geriau padirbėsiu vairuodamas mašiną nei sėdėdamas tarp tokių beždžionių. Nors iš išvaizdos atrodė kaip visai padorūs jauni vyrai. Yeah, right. Lietuviškas kaimas atsiskleidė visu grožiu.

Paryčiais pavykus šiek tiek numigti pasiekėme Ukrainos sieną. Lenkų pasienietis surinkęs visų pasus jų ilgai nelaikė, truputį pakvėpavę grynu oru pajudėjome kito pasienio punkto link. Čia daili mergina muitininkės uniforma vėl surinko visų pasus ir išsinešė. Šį kartą teko luktelėti šiek tiek ilgiau. Bet ne baisiai. O tuomet jau turėjome progą ir valiutą išsikeisti, bei šilto maisto nusipirkti. Ir čia paaiškėjo liūdnas faktas – valiutos kursas prie sienos yra kur kas geresnis nei Vilniuje. Čia už vieną eurą buvo galima gauti 28 grivinas, kai tuo tarpu Vilniuje nuo 25 iki 27. Keičiant didesnes sumas skirtumas greitai pasijaučia.

Toliau kelionė vyko be didesnių nesklandumų, nors kaimiečiai ir toliau mėgavosi svaigiaisiais gėrimais, bet balius buvo pasibaigęs ir visi pakankamai ramiai sėdėjo savo vietose. Tik autobuse tualetas nustojo veikti, tai tekdavo sustoti dažniau nei norėtųsi. Pirmoji pusė kelio atrodė pakankamai gerai, bet artėjant link Bukovel kurorto drebėjimą buvo galima jausti vis labiau ir labiau. O ir kelias gana siauras pasirodė, greitai nepavažiuosi ir visų neaplenksi. Taip kad greičiausiai blogo kelio stereotipas yra tiesa – ratų gal ir nepaliksi, bet kelias nežiba kaip vakarų Europoje.

Savo nakvynės vietą pasiekėme apie 18 val. Išsidalinome raktus, gavome lengvą, bet skanią vakarienę ir išsiskirstėme po kambarius. Ir čia pasitiko dar viena staigmena – šaltis. Nors radiatoriai kambaryje buvo karšti, bet temperatūra siekė apie 10 laipsnių. Ir nieko keisto, nes pro plastikinių langų rėmus šaltis skverbėsi lengvai. Toks jausmas, kad dėdami ne tik kad nepripurškė išsiplečiančių putų, bet dar ir plyšius paliko, pridengdami medinėmis lentelėmis. Draugas tuoj nuėjo iki registratūros ir grįžo su papildomu elektriniu radiatoriumi. Kuris šiek tiek gelbėjo. Bet tik šiek tiek. Langus taip pat užkamšėme rankšluosčiais ir visu kitu, ką radome kambaryje. Bet vasarinės antklodės nesumažino abejonių, kad naktį galima pabusti nuo šalčio. Apžiūrėję spintas radome dar vieną, taip pat panaudojome ir lovos užtiesalą. Na ir megztinius užsidėjome eidami miegoti. Tai padėjo, nes nors ryte kambaryje ir buvo 14 laipsnių šilumos, bet šaltis kaulų nesulaužė.

Antrą dalį, slidinėjimo kurorto apžvalgą galite rasti čia.