Pažvelgiau į žemėlapį, nekantraudamas pradėti lankytinų vietų apžiūrą, ir su džiaugsmu pamačiau, kad visame pasaulyje garsi Lotoso šventykla yra vos už kelių metrų nuo turgaus. Nieko nelaukdamas perėjau triukšmingą gatvę ir įžengiau į šventyklos teritoriją, kur mane pasitiko gražūs sodai, tiesūs takai ir kvapą gniaužianti architektūra, primenanti simbolinę lotoso gėlę. Prisijungiau prie lankytojų eilių ir stebėjau, kaip induistų vienuoliai, musulmonų šeimos ir sikhų paaugliai nesilaikydami jokios tvarkos laukia, kad galėtų patekti į šventyklos vidų. Nustebęs, bet kaip ir kiti, nusiavęs batus ir žavėdamasis sudėtingai raižytu marmuru, pajutau ramybę ir bendruomeniškumą, jaučiausi laimingas, kad man pasisekė taip anksti pamatyti šį kultūros perlą. Nors vidus ir nebuvo toks įspūdingas kaip išorė, bet nesigailėjau šiek tiek pastovėjęs eilėje. Paklausite, o ar basam nebuvo šalta stovėti? – Ne, nes lauke buvo apie 24 laipsniai šilumos, visai kaip vasarą Lietuvoje. O nuo saulės įkaitęs grindinys maloniai šildė pėdas.
Vidus pasirodė paprastesnis nei tikėjausi
Kupinas optimizmo iš Lotoso šventyklos išėjau vildamasis aplankyti daugiau lankytinų vietų. Bet vos tik įžengiau į gatvę, tuktuko vairuotojas kreipėsi į mane, norėdamas pavežti. Prieš tai patikrinęs „Uber” tarifą, pasiūliau, mano manymu, sąžiningą kainą už ne itin ilgą kelionę. Šiek tiek dvejodamas vairuotojas sutiko, ir pridūrė: „Bet pirmiausia sustosime vietiniame prekybos centre, tai nieko papildomai nekainuos”. Iš karto suveikė mano skepticizmo radaras – ar tai tik ne turistų spąstai? Vis dėlto sutikau su apvažiavimu, nors ir toliau buvau atsargus, kad nebūčiau spaudžiamas apsipirkti.
Vandeniu galima grožėtis tik iš aukščiau
Kaip ir reikėjo tikėtis, vos tik įžengiau į parduotuvę, dar befilmuojant įspūdžius vienas iš pardavėjų pakvietė nufilmuoti jo kilimų parduotuvę. O man įėjus pradėjo vynioti vieną prabangų kilimą po kito, kad tik mane suviliotų, vis girdamasis savo tarptautinio gabenimo galimybėmis. Kilimams kaupiantis, mandagiai išsisukinėjau, aiškindamas, kad mano biudžetas kuklus, o vietos namuose tokiems ekstravagantiškiems pirkiniams trūksta. Nors mintyse galvojau, kad tokie kilimai jau seniai nebe madoje…
Bet, kaip sakoma, vienas lauke ne karys. Iškarto prisistatė kitas pardavėjas ir pakvietė užeiti į kostiumų parduotuvę. Čia jau įdomiau, pagalvojau vedamas smalsumo. Dar ir arbatos pasiūlė (puikus būdas užlaikyti klientą ilgiau), bet maloniai atsakiau, kad bus gerai ir vanduo. Ko pasekoje gavau miniatiūrinį, maždaug 200 ml dydžio buteliuką vandens. Pradėjus versti katalogą pardavėjas pradėjo traukti įvairius audinius, vis klausdamas, kokia spalva labiau patinka, kokio stiliaus norėčiau. Pasirinkau porą spalvą ir paklausiau, kokia būtų kaina. Nes tokio visiškai pagal mano išmatavimus pasiūto kostiumo neturėjau. Bet išgirdęs 12 000 rupijų (apie 135€) nusprendžiau, kad reikia pasigūglinti, kokios visgi kainos Lietuvoje. Na ir šiaip, nesinorėjo pirmą dieną dieną išleisti daug pinigų, nors sekančios dienos pristatymas į viešbutį taip pat truputį viliojo – galėčiau apsirengti per Mindaugo vestuves.
Taip šiek tiek pagalvojęs nusprendžiau šį kartą nepirkti. Bet čia prekybininkas ginklų nesudėjo – nusivedė į kitą aukštą ir pradėjo rodyti šilkines ir medvilnines skraistes. Įsivaizduodamas savo sesers Giedrės džiaugsmą gavus tokią dovaną, išsirinkau labiausiai man patikusią. Nors 1200 rupijų nebuvo pigus pirkinys, tačiau plonytė vilna, slystanti mano pirštais, buvo dieviška. Saugiai įsidėjau ją į kuprinę, galvodamas, kaip grįžęs nustebinsiu sesę šiuo mažu Indijos gabalėliu.
Nėra lempų? Ne problema!
Galiausiai praleidęs daugiau laiko nei planavau, radau rikšos vairuotoją laukiantį manęs šalia įėjimo. Šį kartą jokių netikėtų pasiūlymų jau nebuvo, pajudėjome tiesiai link mano norimo aplankyti objekto. Sėdėdamas ant rikšos galinės sėdynės stebėjau neįprastus vaizdus: gatvės prekeivius su prekių vežimėliais, vaikus išblukusiomis uniformomis, gaudančius benamius šunis, ir senas bei aplamdytas transporto priemones, vis dar dalyvaujančias eisme. Žavėdamasis egzotiškais vaizdais ir garsais, jaučiausi tarsi nukeliavęs į kitą planetą.
Nuotykius Lotoso šventykloje stebėti nuo 15:58