Prabundu dar prieš žadintuvą (nusistačiau 8h, kad nepramiegoti pusryčių). Gerai pailsėjęs – nesušąlęs, nesukaitęs ir šonų neskauda. Danguje nei debesėlio – tai džiugina ir žada karštą dieną. Kol prausiuosi ir kraunuosi daiktus, stovykloj aidi Romytės. Pusryčių ruošimas virto kone dideliu dešros drožimo „workshop‘u“ – merginos laikė dešras dviem rankom, o vyrukai drožė. (Žinau ką jūs pagalvojot, … Tęsti skaitymą „Savaitgalis Žemaitijoje (2 diena)”
Šeštadienis, 6 val. ryto, krepšiai prikabinti, šalmas ant galvos ir aš jau riedu miesto gatvėmis link studentų miestelio, kur prasideda tradicinis KTU dviračių žygis. Atvažiuoju visu pusvalandžiu per anksti. Stoviniuoja vos vienas kitas dviratininkas su manta. Pasisveikinam, pasitikslinam ar visi tuo pačiu tikslu susirinkom ir kas kur įsitaisom laukti transporto ir kitų žygio dalyvių. Nepastebimai … Tęsti skaitymą „Savaitgalis Žemaitijoje (1 diena)”
Sveiki. Esu Audrius Sabūnas, vienas iš tų kasmet gausėjančių asmenų, kuriems nusišypsojo laimė ir atsirado galimybė pagyventi Japonijoje. Šįkart norėčiau papasakoti apie savo kelionę į Okinavos salą, kurioje įsikūrusi piečiausia Japonijos prefektūra. Į Okinavą norėjau nuvykti vos pripratęs prie savo naujos laikinosios gyvenimo vietos, kai ėmiau planuotis keliones po Japoniją. Okinava man atrodė egzotiška dėl … Tęsti skaitymą „Okinava – piečiausia Japonijos prefektūra. Kelionės įspūdžiai”
Šiemet pavasaris vėlyvas ir vėsus, bet šiltesnė savaitė jau įpusėjusi ir saulėtos dienos tarsi ragina sėstis ant dviračio ir minti pedalus. Pasirodo, ne man vienam taip. Kolega kreipiasi su pasiūlymu kur nors išriedėti šeštadienį. Norisi, bet reikalų irgi yra, nutarėm išjudėti anksti, švintant. Kuo tasai šeštadienis artyn, tuo šis sprendimas rodėsi prastesnis. O vėlyvą Penktadienio … Tęsti skaitymą „Sodyba ir sūrus vanduo”
Kelionės pabaiga Iš tiesų nuo kelionės pabaigos prabėgo visa diena. Štai sėdžiu Kauno laisvės alėjoje po liepomis, su ilgesiu prisimenu patirtą kelionę ir beveik suprantu, lyg kailiu jaučiu naujos kelionės pradžią. Šiaip ar taip, šeštadienio rytą pajudam nuo Jurkalnės. Parduotuvėje-kavinėje pusryčiaujame visokiu šlamštmaisčiu. Na žinot, polietileniniai mėsainiai, sausainiai, pyragėliai ir panašiai. Dviratininkams viskas galima 🙂
Pirmosios dvi kelionės dienos Vakar diena buvo apylengvė, numynėme nedaug atstumo. Viso labo nuo Palangos iki Pape. Atvykę į Palangą, pastebėjome labai daug žmonių. Nusigavome iki Palangos tilto, kur laukėme atvykstant bendražygio iš Vilniaus. Pasirašėme lentoje, žinoma. Vėliau dviračių taku pasileidome Šventosios link. Nei pėsčiųjų, nei dviratininkų šiame take netrūko.
Sveiki! Esu Egidijus Meištas. Atradęs keliavimą dviračiu supratau, jog kiekvienas žmogus, tarsi žvakė, regėdamas apšviečia aplinką, kurią patiria eidamas savuoju gyvenimo keliu. Jis lyg maža sąmonės dalelė, savo patyrimus perduodanti kitiems ir tokiu būdu prisidedanti prie bendro sąmonės plėtimo. Gal todėl dažnas žmogus turi potraukį kelionėms? Kad ir kaip ten būtų, manau, ne kiekvienas žmogus … Tęsti skaitymą „Apie keliautojų užrašus”
