Šeštadienis, 6 val. ryto, krepšiai prikabinti, šalmas ant galvos ir aš jau riedu miesto gatvėmis link studentų miestelio, kur prasideda tradicinis KTU dviračių žygis. Atvažiuoju visu pusvalandžiu per anksti. Stoviniuoja vos vienas kitas dviratininkas su manta. Pasisveikinam, pasitikslinam ar visi tuo pačiu tikslu susirinkom ir kas kur įsitaisom laukti transporto ir kitų žygio dalyvių. Nepastebimai … Tęsti skaitymą „Savaitgalis Žemaitijoje (1 diena)”
Šiemet man, kaip dviratininkui, pavasaris itin vėlyvas. Štai Gegužės mėnuo, o rimtesnės dviratės kelionės neturėjęs. Kiti kolegos spėję priminti po keletą šimtų, kas net po keletą tūkstančių kilometrų! Kadangi žiemą leidau nelyginant meškinas, tai ir kojos nuo pedalų spėjo atprasti. Nepaisant to, jog praeitą vasarą keli šimtai km per dieną atrodė niekis, dabar ir kelios … Tęsti skaitymą „Bačkininkėlių piliakalnis”
Pasigrožėjęs skraidančiu sakalu, minu toliau. Diena įsidienojusi, galvoje vyrauja mintys apie maistą. Kadangi kišenėje vežuosi bananą ir kokį tai batonėlį, pradedu dairytis patogios vietelės užkandžiavimui. Pamiškėje randu paliktą, stambų rastą. Tai ant jo ir prisėdu. Mintyju, kur dar galėčiau rasti piliakalnių, šiuose kraštuose daugiau lyg neprisimenu. Bala nematė, nutariau važiuoti į Vilkiją, tai ir važiuosiu, … Tęsti skaitymą „Dviračiu pas piliakalnius (Antra dalis)”
Piliakalnių reikšmė Prisiminiau vieną, nelabai ilgą pavasario kelionę po piliakalnius. Gegužės mėnesį, augmenijai suvešėjus ir sužydėjus, išsiruošiau vienos dienos žygelį. Tikslas – aplankyti kuo daugiau piliakalnių. Pasibalnojau Indėną (taip vadinu savo kelioninį dviratį) ir išriedėjau plentu Raudondvario link. Pasiekęs Raudondvarį susiradau kelią nr. 1922, kurio pradžia Atgimimo gatvė. Kelias veda Babtų link, tiktai į Babtus … Tęsti skaitymą „Dviračiu pas piliakalnius (Pirma dalis)”
