Gudauri: potencialo turintis kurortas

Kaip ir tikėjomės, kurortas nėra didelis, paruoštų trasų ilgis siekia apie 75 km. Su Austrijos kurortais net nėra ką lyginti, bet su Ukrainos Bukovel kurortu galima. Nes ten trasų kiekis ir ilgis panašus. Bet viskas yra žemiau ir apaugę medžiais, o čia kurortas įsikūręs gana aukštai, pirmasis keltukas kelia nuo 2000 m. virš jūros lygio aukščio. Ir per kelis keltukus galima pakilti dar 1258 m. į viršų. Visos trasos yra jau virš medžių linijos, taigi, galima grožėtis kalnų vaizdais ir spėlioti, kur bus padarytos naujos trasos. Nes tą padaryti galimybių yra tikrai daug, net be papildomų keltuvų. Po pernai metais įvykusios nelaimės šiems metams buvo atnaujinti (ir gal keli naujai pastatyti) net 7 keltuvai. Tų pačių kompanijų, kurių paslaugomis naudojasi ir kurortai Europoje, 6-ių vietų, o kai kurie ir su gaubtais bei šildomomis sėdynėmis. Mums pasitaikė geras oras, visomis dienomis švietė saulė, tai tų privalumų labai neprisireikė, bet kokią pūgos dieną manau džiaugtųsi visi. Trasos paruoštos taip pat pakankamai gerai, nors kai kuriomis dienomis pastebėjome, kad valydami per daug nesistengė, buvo likę įvairūs nelygumai ir nesutapimai tarp skirtingų važiavimų. Šiek tiek atsainus požiūris į darbą. Kalbant apie požiūrį, tai labai nustebino, kad ryte, kai trasos būna šviežiai paruoštos darbuotojai (tikriausiai, nes buvo ženklas, kad kitiems negalima) su pasimėgavimu važiuodavo sniego motociklais tiesiai per trasų vidurį. Ne kur nors šone, kad kuo mažiau sugadinti, bet taip, kaip jiems patogiau. Eilių prie keltuvų beveik niekada nebūdavo, gal tik kartais ryte, prieš atsidarant keltuvams, kurie darbą pradėdavo 10 – 10:30 val. ryto.

Trasų kurorte yra visokių, pagrindinės raudonos ir mėlynos. Nors kai kurios mėlynos pasirodė beveik kaip raudonos, bet čia labiau aktualu pradedantiesiems. Juodos trasos (kaip ir keltukas, kuriame pernai ir įvyko nelaimė) šiais metais neveikė. Matėsi net kuoliukai, kuriais jos pažymėtos, bet niekas trasų nevalė, o keltukas tiesiog buvo išjungtas.

Taigi, jeigu esate patyrę, visas trasas galima apvažiuoti per vieną dieną. O ką veikti likusias? Galima off-road‘inti. Nežinau, ar čia mums taip pasisekė, ar čia taip visada, bet sniego buvo daug ir visur. Galima buvo važiuoti bet kur tarp bet kurių trasų (na gal ne visai, kai kur buvo daubos, iš kurių neiščiuoši). Tik ta zona nebuvo labai smagi, nes jausmas, tarsi leidžiantis ilgai nevalyta trasa. Bet buvo galima nusukti ir į šoną, kur trasų nėra, o nusileidus apačioje jas galima pasiekti. Čia jau buvo įdomiau, ir puraus sniego radome, ir kalniukų, ir į slidžių žygi patekome. Bet tokios vietos realiai yra try, nors žinoma, kadangi erdvė didelė, tai leistis galima vis kitokiu maršrutu. Arba palypėti į kalno viršų ir nusileisti puriu sniegu nuo pat viršaus. Pirmą mūsų slidinėjimo dieną oficialiai buvo atidarytas naujas keltuvas į Kobi kaimą. Nors trasų iki to kaimo dar nėra, bet sniego užtektinai, kad būtų galima nusileisti gana stačiu, o vėliau beveik lygiu paviršiumi. Čia buvo taip pat smagu, tik supratome, kad reikia padirbėti ties savo įgūdžiais, nes čia ne tas pats kas juoda trasa leistis. Taip lengvai nepastabdysi. Na ir dar slides tam skirtas (arba snowboard) reikėtų turėti, nes nematėme nė vieno, kuris būtų nusileidęs su paprastomis slidėmis. O kitokių savo nuomos punkte (arčiausiai mūsų gyvenamosios vietos) jie neturėjo. Net snowboard‘ų, kuriuos norėjome pasiimti paskutinę dieną. Taigi, off-road‘o ten yra tikrai daug, bet daug kas juo ir leidžiasi, dėl to kai kur atrodo kaip seniai nevalyta trasa. Jokių įdomių kelionių tarp medžių (kaip Italijoje) neturėjome. Buvo visai smagu, bet kažkaip tikėjomės daugiau. O tam čia už papildomus pinigus galimybių taip pat yra. Galima pakilti malūnsparniu ir nusileisti nuo kalno viršus toliau nuo slidinėjimo kurorto. Kur niekas kitas neužklysta. Oficialiame puslapyje parašytos kainos tik kelių dienų kelionėms, bet iš šią pramogą bandžiusiu Lietuvių sužinojome, kad galima užsisakyti ir 3 pakilimus. Už tikrai nemažą kainą kurios dabar neatsimenu.

Pagrindinė gyvenamoji zona, vadinama „New Gudauri“, skirta apsistoti slidinėtojams ir yra pastatyta visai prie pat keltukų. Bet kadangi vietos ten nėra daug, tai yra ir daugiau pastatų, kurie šliejasi palei aukštyn kylantį vingiuotą kelią. Daugelis jų turi gana gerą priėjimą prie trasų, tokį, kad beveik galima pričiuožti iki durų. Bet, žinoma, renkantis vietą reikia pasižiūrėti, nes gali tekti ir paeiti. Toks dalykas kaip sky-bus ten neegzistuoja, bet taksi bus visada pasiruošę padėti. Tik, žinoma, geriau jau susirasti tokią vietą, kad būtų galima įčiuožti ir vakare (arba per pietus) grįžti ant slidžių, o ne pėsčiomis. Kavinių ir barų taip pat galima rasti beveik visur, o kainos visuose panašios, už vakarienę arba pietus paliksite 20 – 30 larių (6 – 30 €) vienam žmogui. Arbata padavėjams (service fee) visose, išskyrus vieną vietą buvo įskaičiuota į sąskaitą, dažniausiai 10% (bet vėlgi, ne visada, nes buvo ir 15%). Tikrai rekomenduoju išbandyti gruzinišką virtuvę bei jų limonadus, ypač kreminio skonio, kuris pasirodė skaniausias. O jei turėsite galimybę aplankyti Tbilisį, tai ir „Lagidze water“, pagal kurį limonadai ir gaminami. Limonadų dažniausiai negeriu, bet šiuo atveju valgant tai būdavo geresnis variantas nei arbata iš pakelių.

Na o dabar įdomiausia dalis, ar gavosi pigiau, nei važiuojant su agentūra, ar ne. Lėktuvo bilietai iki Tbilisi – 168 €, kelionė iki Gudauri – 24,17 € (pervežimas kainavo 145 larius, važiavom dviese, jei būtume tryse, būtų buvę dar pigiau), tiek pat ir paskutinę dieną atgal, nakvynė – 194 € (taip pat būtų buvę pigiau tryse, nes viena lova dar buvo), o maistas kurį valgydavome pusryčiu metu (įtraukiu, nes viešbutyje pusryčiai įskaičiuoti) – 13 €. Slidžių nuomą taip pat įtraukiau, nes su agentūra už tą pačią kainą būtume pasiėmę savo – 50 €. Nors ši sumą tikriausiai būtų mažesnė, nes savoms slidėms reikėtų daryti paruošimą sezonui, kas kainuoja apie 10 – 15 €. Viską sudėjus gaunasi 480 €. Gavosi mažiau, nors ir ne itin daug.

Bet tai ne visos kelionės metu patirtos išlaidos. Dar prisidėjo keltuvų bilietai, jie 5-ioms dienoms kainavo 77,67 € (233 larius), vakarienės ir kai kada pietūs (nes dažniausiai pietaudavome namie) – 61 €, SPA (1 valanda pirties su Jacuzzi šalia esančiame viešbutyje) – 17 €, bei suvenyrai – 15 €. Nereikia pamiršti ir Lietuvoje įsigyto kelionių draudimo už 33 €.

Viską sudėjus gaunasi 688 €, savaitės atostogų kaina kaip Austrijos kurorte. Su sąlyga, kad paskutinę dieną dar turėjau galimybę praleisti ir pamatyti Tbilisį, kelionę užskaitau. Bet jei jau esate lankęsi Gruzijoje, tai gal geriau keliauti kažkur į Alpių kalnyne esantį kurortą. Bent jau iki 2023 metų, kai Gudauri ir kažkuriame kitame kurorte vyks tarptautinės varžybos, iki kurių kurortą planuojama padidinti 3-is kartus. Nes tam galimybių tikrai yra.

O mėgstantiems skaičiuoti galiu paminėti, kad Gruzijoje viskas tikrai nėra pigiau nei Lietuvoje. Ypač kurorte. Ant kalno galima paskraidyti su parasparniu, kaina – 83 € (250 larių). Galima gauti ir masažą – 30 – 50 €

P.S. Valiutą keisti labiau apsimoka Gruzijoje, kursas, nors ir nedaug, bet geresnis.