Kelionė baigėsi, bet nuotykiai ne!

Pabudau nekantraudamas leistis į paskutinį skrydį per Indijos platybes. Po greitos rytinės ruošos pirmas nuėjau į viešbučio restoraną po atviru dangumi, suteikdamas Asami papildomo laiko susikrauti daiktus. Mane pasitiko nežinomos virtuvės kvapai, bet pasirinkau saugų variantą- skrebučius ir omletą. Man baigus prisijungė ir Asami, tai tiesiog palaikiau jai kompaniją. Išsiregistruojant kilo šiek tiek neaiškumų dėl … Tęsti skaitymą „Kelionė baigėsi, bet nuotykiai ne!”

Nuo kalno iki forto vartų. Diena, pilna netikėtumų ir grožio

Ryte pajutau palengvėjimą – vaistai nuo viduriavimo pagaliau padėjo. Nėra geresnio jausmo, kaip žinoti, kad tavo kūnas grįžta į normalią būseną, ypač kai esi taip toli nuo namų. Tiek vakar, tiek šiandien ryte nebesusidūriau su jokiomis problemomis, buvau pasiruošęs naujai dienai su nauja energija. „Užsukime pusryčių į šalia esančią kepyklėlę“, – pasiūliau, norėdamas išeiti anksčiau. … Tęsti skaitymą „Nuo kalno iki forto vartų. Diena, pilna netikėtumų ir grožio”

Kultūros ir kontrastų diena Jodhpur mieste

Dienos skrydis buvo suplanuotas maždaug vidurdienį, kas leido atsikelti šiek tiek vėliau nei įprastai. Papildomas laikas suteikė galimybę šiek tiek daugiau pailsėti po ankstesnių kelionės dienų. Vis dar jaučiau užsitęsusį skrandžio diskomfortą, tad nusprendžiau išgerti dvi tabletes vaistų nuo viduriavimo, tikėdamasis, kad jis sumažės. Asami valgė nedaug, tikriausiai nerimaudama dėl prarastos kortelės, kurią labai norėjo … Tęsti skaitymą „Kultūros ir kontrastų diena Jodhpur mieste”

Diena pilna atradimų: nuo Gaitor Ki Chhatriyan iki dramblių jojimo

Nors dar nebuvo pietų metas (o ir nejaučiau ypatingo alkio), Asami, beveik nieko nevalgiusi pusryčiams, jau buvo išalkusi. Paprašėme gido rekomendacijos dėl vietos pietums. Jis mus atvežė į vietinį restoraną, kur, kaip jis sakė, galėsime atsipalaiduoti ir mėgautis maistu. Kadangi pietų metas dar nebuvo prasidėjęs, mes buvome pirmieji lankytojai. Restorane buvo ramu ir tylu. Aš … Tęsti skaitymą „Diena pilna atradimų: nuo Gaitor Ki Chhatriyan iki dramblių jojimo”

Nuo rožinio miesto iki Agra forto

Pabudęs pamačiau Asami nervingai naršant po kambarį. „Mano kortelė!” tarė ji su neviltimi. „Ji dingo!” Vakar ryte ji buvo nusprendusi palikti vieną iš savo elegantiškų vizitinių kortelių įkištą į elektros įjungimo lizdą, kad šviesos degtų, o oro kondicionierius veiktų. Tačiau dabar kortelė atrodė lyg išnykusi be pėdsako. Turiu pripažinti, man visa ši istorija atrodė gana … Tęsti skaitymą „Nuo rožinio miesto iki Agra forto”

Nemalonūs nuotykiai ir medaus korį primenantys rūmai Jaipur mieste

Skubiai susikrovėme bagažą ir užsisakėme „Uber”, kad mus nuvežtų į tai, ką Asami viltingai apibūdino kaip prabangų viešbutį. Nuėjome iki netoliese stovinčios mašinos, vairuotojas sudėjo lagaminus ir pajudėjome. Po kelių akimirkų šūktelėjau vairuotojui, kad sustotų – kur mano kamera? Karštligiškai prisiminiau, kad kraunant krepšius išgirdau keistą garsą. Ar ji kažkaip nepastebimai iškrito? Širdis daužėsi, iššokau … Tęsti skaitymą „Nemalonūs nuotykiai ir medaus korį primenantys rūmai Jaipur mieste”

Udaipur: buvo galima ir geriau…

Po ilgos praeitos dienos miegojau išties gerai, o ir viešbučio lova pasirodė gan patogi. Na ir faktas, kad praeitą naktį buvo gana mažai miego taip pat prisidėjo. Tik atrodo, užrakintos balkono durys sandariai neužsidarė, dėl ko merginoms naktį buvo buvo šalta. Man kažkaip pasisekė – jokio šalčio nejutau, nors kai stovyklauju, tai šaltesnę vasaros naktį … Tęsti skaitymą „Udaipur: buvo galima ir geriau…”