Japonija, kas naujo?

Mano 3-jų mėnesių vizitas Japonijoje artėja į pabaigą, laiko, kad ir kaip bebūtų gaila, nesustabdysi. Čia savo kelionių neaprašinėsiu, nes kur nukeliauti ir ką pamatyti galima rasti daugelyje kitų puslapių, o ir objektai, kurie man buvo įdomūs, jums gali pasirodyti kaip neverti dėmesio. Daug informacijos radau japan-guide.com puslapyje, kur visi įdomiausi ir ne tik objektai suskirstyti pagal miestus. Taip pat pagelbėdavo ir google maps, ten yra tikriausiai visi įmanomi objektai (įskaitant ir kavines) kokie tik egzistuoja. Kaip draugas japonas sako, paklauskime Google-sensei, jis viską žino. Tai būnant kokioje nors vietoje išmaniajame galima tiesiog atsidaryti žemėlapių programėlę, suvesti pvz. museum ir pamatyti kokie muziejai yra šalia. Tuomet pažiūrime nuotraukas, paskaitome apžvalgas ir apsisprendžiame, norime ten užsukti ar ne.

Čia pateiksiu man įdomiausiais pasirodžiusius dalykus Japonijoje. Nes čia tikrai daug kas kitaip nei Lietuvoje.

Sėdžiu greito maisto užkandinėje (Japonijoje tokių ant kiekvieno kampo pilna), žiūriu, šalia, ant stalo krašto eina sau gražuolis. Jei Lietuvoje kas pamatytų vorą šalia gaminamo maisto, tai tą vietą iškarto lieptų uždaryti. O čia kitaip. Čia viskas paprasčiau.
Pardavinėjam bandeles. Bet jeigu pradeda lyti – tai ir skėčius. Kaip ir visi kiti.
Kai Japonijoje užlipi į kalną, tai aplink matai vien miestą.

Tas momentas, kai padavėja užsakymą priima su išmaniuoju, o vietoj kasos aparato naudoja planšetę, bet kortelėmis atsiskaityti vistiek negalima…

Kuo toliau, tuo labiau pradedu įsitikinti, kad yra tam tikri visatos dėsniai, kurie veikia. Nes, na, o kaip kitaip paaiškinti tokį dalyką. Iš vakaro susiplanavau aplankyti Universal kino studijos parką, ir ten praleisti visą laiką iki kito susitikimo vakare. Atvažiuoju – bilieto kaina beveik 70€. Na, galvoju, gal kitą kartą. O ką veikti toliau?…
Pavaikštau aplinkui, praplaukiu laivu, nusprendžiu aplankyti muziejų. Vėliau, kai matau, kad iki vakarinio susitikimo dar likę laiko, užsuku į netoliese esantį parką. Ir ką jūs galvojate? Visai atsitiktinai pamatau ten AcroYoga darančius žmones. O aš kaip tik diena ar dvi prieš tai galvojau, kad norėčiau su vietiniais paacroyoginti, bet laiko jokioms paieškoms nebuvo kada. Ir kas įdomiausia, tai jie tą dieną taip pat beveik atsitiktinai susitiko, nes dažniausiai jam’ai būna sekmadieniais! O buvo šeštadienio vakaras. Tai va, tereikia panorėti 🙂
Vending machines gali rasti beveik ant kiekvieno kampo. Na, o jei kampų kažkur trūksta, tai viską galima į vieną eilę sudėti 🙂 Ir dar pakabinti kokią nuorodą, kur ieškoti.
Norite pasijusti kaip kaziuko mugėje? Apsilankykite Dotonbori gatvėje Osakoje. Nors ir kiekvieną dieną 🙂
Gatves tvarkome greitai. Trinkeles galima išimti ir vėl sudėti? Nesąmonė, geriau asfalto papilsime.
13€ atrodo daug už kiniškų žibintų parodą (Pakruojo dvare)? Tai Japonijoje už rimtesnį dalyką (ne paprastą šventyklą ar muziejų) teks sumokėti apie 30€
Tas jausmas, kai bandai pasidaryti selfie, o prie tavęs prieina apsauginis ir pasiūlo nufotografuoti.
Perpratote traukinių ir metro sistemą Tokyo mieste? Galvojote, kad bet kur kitur bus lengviau? Nė velnio, Osakoje veikia 6 kompanijos, su savo stotimis ir bėgiais. Ir dar visokiais Express ir Limited express traukiniais. Net su google maps pagalba kartais būna sunku rasti kur eiti ar į kokį traukinį lipti.
Aš turiu 2 Bentley, matot? Matot?! Nelabai? Tuoj dar vieną sietyną pakabinsiu, tada jau tikrai matysite!
Žinote kodėl metro geriau nei autobusai? Ogi todėl, kad kai lauke lyja ir pučia stiprus vėjas, tu sau šiltai ir sausai lauki traukinio po žeme 😉
Nors jau ir teko pasimėgauti būgnų garsais, bet atvykęs į Tokiją pagalvojau, kad būtų smagu aplankyti kokį Taiko būgnų koncertą. Antrą dieną, po ilgų svarstymų nusprendžiu užsukti į Ueno parką (nes ten tiesiog parkas, nieko per daug įdomaus tikriausiai nebus, galima ir šiaip kurį vakarą nuvykti). O ten pasirodo vyksta su hydrogen energija susijusi paroda/renginys. Ir vakare turėtų būti šviesų šou. Puiku, tokie dalykai man patinka, iškeliauju lankyti Rikugien sodo ir grįžtu vakare. Ten be šviesų dar ir Flamenko ant scenos šoka. Nesu to šokio fanas, pasižiūriu, paklausau ir patraukiu namo. Na ir atsitiktinai stabteliu prie šalia esančios Japonų kalba parašytos programos. Dėl įdomumo su Google translate išsiverčiu sekančios dienos programą – ir vuolia, nusimato būgnų koncertas! Taip ir pildosi svajonės. Dvi valandos ir keturi skirtingi kolektyvai. Geriau nebūna!
Juodas asfaltas yra nuobodu geriau nudažysime, bus gražiau!

Jei naudojatės mobiliuoju parašu – tai kiekvienas kodo suvedimas yra kaip išsiųsta žinutė, o tai, priklausomai nuo jūsų operatoriaus, greičiausiai kažkiek kainuoja. Taip kad nepersistenkite 😉

Ta paštininko veido išraiška, kai jis bando suprasti, į kokią gi čia šalį dabar siunčiamas atvirukas pakėlė nuotaiką visai dienai.
Atsiskaityti kortele patogiau ir greičiau nei grynais? Tuoj, duosime pasirašyti ant kiekvieno čekio!
Instrukcija: Kaip nusideginti burną:
Susirandate takoyaki gaminančią vietą.
Atsisėdate šalia kitų žmonių.
Kai gaunate užsakymą, drąsiai dedate visą rutuliuką į burną.
Būnate mandagūs ir maisto iš burnos nespjaunate.
Kitus rutuliukus valgote atsargiai ir po pusę.
Done. Mėgaujatės maudimu ir aptirpusia burna.
Japonijoje Kalėdų eglutės neįžiebė. Bet kalėdinių lempučių yra užtektinai! Ir dar su muzika!

Padariau 3000 nuotraukų. Gausis ne foto albumas, o visa enciklopedija!

Na ir dar kartą apie norus. Mėnesio pradžioje paklausęs Taiko būgnų pasakiau, kad kol esu Japonijoje norėčiau jų paklausyti dar kartą. Visai neseniai,prasidėjus paskutinėms vizito savaitėms netikėtai užmačiau reklaminį straipsnį apie modernų Taiko būgnų pasirodymą. Kurį jie atlieka beveik kiekvieną dieną! Tik va bilieto kaina – 7560 Jenų (apie 70 Eur). Daug. O ir finansai iki kelionės galo paskirstyti, tiek laisvų pinigų nėra… Sekančią dieną dėl kažkokių reikalų užeinu į savo el. bankininkystės svetainę – netikėtai ir nelauktai atkeliavę keli šimtai eurų už anksčiau atliktą darbą. Apie kurį buvau visai pamiršęs! Galvoju, tikriausiai tai ženklas. Taip dar kartą išgirdau Taiko būgnus. Ir ne tik juos, bet pamačiau tokį nuostabų šou, kokį dar ilgai prisiminsiu. Muzika, vaizdas, šokis, netikėtumo efektas beveik kiekvienoje pasirodymo dalyje. Tiesiog nuostabu! Filmuoti ir fotografuoti leido tik paskutinę dalį, tai ją ir nufilmavau. Nors jie būtų buvę galima, tai būčiau visą pusantros valandos pasirodymą įsirašęs 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.