Žygis dviračiais: Palanga–Kolka ir atgal (antra dalis)

Trečiosios dienos pradžia

Atsikėlėme panašiu laiku kaip ir vakar, apie 6 val. 15 min. Pasigaminome sorų košės pusryčiams, kurią jau baigiame doroti. Vylėmės, jog išjudėsime anksčiau negu praeitą dieną ir kažką įdomaus pamatysime, ko anądien nepavyko.

DSCF7502
Keista vakarykštė diena – daug mynėme, netoli tenumynėme. Sprendėme įvairias technines bėdas. Ryte, kai jau reikėjo rinktis daigtus ir leistis į kelią, supratome, jog pamestas spynos, kuria nakčiai surakinome dviračius, raktas. Svarstėme įvairias išsivadavimo galimybes, kaip spynos kapojimas kirviu, replių skolinimasis, vietinių vagių ieškojimas ir pan. Stebuklo dėka pavyko surasti raktelį paplūdimio smėlyje! Kas galėtų patikėti? Galimybė panaši, kaip surasti adatą šieno kupetoje!

Kadangi bendražygė, netekusi vežimėlio, taip sunkiai tempėsi ant pečių krepšį, pirmiausia stengėmės surasti bagažinę jos dviračiui. Tikėjome, jog „Maximoje“ tą bagažiuką tikrai rasime, todėl nutariau paspausti. Iki Liepãja myniau daugiau nei 30 km/val. greičiu. Idant nulėksiu, parvešiu bagažiuką ir galėsime tęsti kelionę pagal numatymą. Tačiau vietinės „Maximos“ pasiūla gerokai nusileidžia mūsiškėms – bagažiuko nė kvapo. Užtat atmynęs miestan buvau nustebintas žmonių draugiškumo: kol stoviniavau ir dairiausi, priėjo dvi moteriškės, pasiteiravo, ar man reikia pagalbos. Derėtų ir mums iš jų pasimokyti. Užsienietis gali būti paklydęs ir nedrįsti klausti, todėl, jei matysit dvejojantį užsienietį, būtinai prieikite ir pasidomėkite, mažu ko nors ieško. 😉

10582941_828871627124533_3039371229791715133_oŠiaip ar taip, visiems atvykus, leidomės į dviračių parduotuvės paieškas. Veik visą miestą pravažinėjome klausinėdami žmonių, kur gi ta parduotuvė. Kiekvienas, žinoma, vis kitur rodė. Galiausiai atsirado vienas žmogelis, kuriam sunkiai sekėsi nupasakoti, todėl iki jos palydėjo. Tereikėjo šiek tiek pavažiuoti dviračiais jam iš paskos. Gavome bagažinę už 10 € ir vienas žmogus išgelbėtas!

Tuomet apsistojome parkelyje ir vaikščiojome paeiliui į „Maximą“ 🙂 Iš tikrųjų keista, bet visa diena sukosi apie „Maximą“. Gaišome nemažai laiko, ore tvyrojo įtampa, nebuvome tikri kur apsistosime. Dar suplyšo ir mano rusiškas brezentinis krepšys…

Staiga prisistatė žmogus, kuris už 1 € sudainavo mums lotynišką „Ave maria“. Gan įspūdingai, reikia pripažinti. Dar kiek su juo pašnekučiavome, labai uoliai davė nurodymus kur mums važiuoti.
Galiausiai turėjome du pasirinkimus:

  1. Minti 10 km tolyn ir praleisti Liepãja.
  2. Grįžti 5 km atgal ir kitą dieną ką nors vis dėl to pamatyti.

Pasirinkome antrąjį kelią, įsikūrėme stovyklavietėje tarp jūros ir kelio, kuri visai nebloga, tiktai mašinų triukšmas užgožia gamtos malones. Tiesa, naktį labai rėkavo ir trankėsi nuskandinęs sąmonę alkoholyje geros širdies žmogus: „Aš tau širdį atidaviau, o tu man…“ 🙂 Galiausiai, gurkšnodami trauklapių arbatą, tikimės, jog trečioji diena bus įdomesnė!

Komentarai apie “Žygis dviračiais: Palanga–Kolka ir atgal (antra dalis)

  1. Atgalinis pranešimas: Tas latviškas jausmas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.