Vaizdingasis Kaunas

Peizažai, miestovaizdžiai ir gatvės fotografijos surinktos šiame albume, tai gražios akimirkos išnyrančios iš pilkos, miglotos kasdienybės. Iš tiesų smagu, kai gyvenimas leidžia keliauti po žėrinčius spalvotus kraštus ir mėgautis kasdienės rutinos netemdoma šviesa. Viskas tuomet nauja, nepažįstama, įdomu ir gražu. Tačiau ir ne sava, nestabilu, gerai nepažįstama, tarsi slenkantis smėlis po kojų pirštais, ilgai netrunka prabėgti. Nėra kaip pajausti šaknų, nėra tvirtos žemės, ant kurios galima tvirtai atsistoti ir pasakyti: aš čia gyvenu, tai mano šalis, tai mano miestas. Nors ir per daug čia būna šaltų, slogių, ūkanotų dienų. Nors visos gatvės daugybę kartų pramintos ir neįdomios. Nors tie patys žmonės įgrysta ir norisi kartais prasmegti. Dažnai ir tos gyvenimo spalvos išblunka. Visgi, tai mano miestas, aš čia gyvenu, ir kartais regiu, kaip tinkamos saulės nutviekstas suspindi žaviu sidabru.

Toli pamarėse

Indėnas aplipęs moliu ir žolėmis stovi kampe. Drauge su gentainiais „perštinti oda“ ir „skaudami raumenys“ primena apie vakarykštį nuotykį toli pamarėse. Kurį ir skubu užrašyti, mat žmogaus atmintis labai įdomus reiškinys. Kartais ja galima pasikliauti, o kartais ji paprašo seserį vaizduotę atlikti darbą už ją. Iš dalies taip yra dėl to, jog prisimename ne įvykius, … Tęsti skaitymą „Toli pamarėse”

Dviračiu pas piliakalnius (Pirma dalis)

Piliakalnių reikšmė Prisiminiau vieną, nelabai ilgą pavasario kelionę po piliakalnius. Gegužės mėnesį, augmenijai suvešėjus ir sužydėjus, išsiruošiau vienos dienos žygelį. Tikslas – aplankyti kuo daugiau piliakalnių. Pasibalnojau Indėną (taip vadinu savo kelioninį dviratį) ir išriedėjau plentu Raudondvario link. Pasiekęs Raudondvarį susiradau kelią nr. 1922, kurio pradžia Atgimimo gatvė. Kelias veda Babtų link, tiktai į Babtus … Tęsti skaitymą „Dviračiu pas piliakalnius (Pirma dalis)”