Atsikėlę pakankamai anksti pradėjome svarstyti, ką būtų galima nuveikti, nes nors kelionė ir nebus trumpa, bet kitoje Austrijos pusėje reikia atsirasti tik vakarop. Pasiūlymas aplankyti technikos muziejų buvo atmestas dėl laiko stokos, tokiems muziejams dažniausiai reikia turėti pakankamai laiko, kad nereikėtų labai skubėti. Tramvajų muziejų atmetėme taip pat, bet tada kilo visai nebloga mintis aplankyti … Tęsti skaitymą „Salzburg [4 dalis]”
Besidžiaugdami šiuolaikinės navigacijos teikiama nauda draugo namus pasiekėme be didesnių problemų. Visgi, Vienoje mašinos bet kur ir bet kaip palikti negalima – gali ir nerasti po to. Kadangi prie namų nemokamas parkavimas tik naktį – išsikrovėme daiktus ir perstatėme į mokamą, bet kur kas pigesnę daugiaaukštę stovėjimo aikštelę miesto šone. Sakyčiau visai patogu, nes nuo … Tęsti skaitymą „Viena [3 dalis]”
Ryte, kaip ir visuose hosteliuose mus pasitiko gausus maisto prikrautas stalas. Pasirinkimas buvo tikrai neblogas. Taip būna daugiau mažiau visur. Bet labiau džiaugėmės saulėtu rytu, kas reiškė, kad galėsime smagiai pasivaikščioti po Krokuvą. Nuvažiavę iki senamiesčio ir iš vietinės moteriškės gavę zlotų monetų jas sumetėme į parkavimo automatą ir pradėjome savo kelionę. Nuo pilies. Kuri … Tęsti skaitymą „Krokuva [2 dalis]”
Mėgstu slidinėti, tik ne kiekvienais metais išeina nuvykti į kalnus. Pernai dėl finansinių sumetimų taip niekur ir nevažiavau, bet šiemet, gavęs pasiūlymą jau neatsisakiau. Taigi, čia ir papasakosiu apie šią kelionę, į kurią įėjo ne tik kalnai. Nors gal tai bus daugiau foto ir video reportažas, nes vaizdus iš kur nors stebėti kur kas įdomiau … Tęsti skaitymą „Važiuojam slidinėti! [1 dalis]”
Indėnas aplipęs moliu ir žolėmis stovi kampe. Drauge su gentainiais „perštinti oda“ ir „skaudami raumenys“ primena apie vakarykštį nuotykį toli pamarėse. Kurį ir skubu užrašyti, mat žmogaus atmintis labai įdomus reiškinys. Kartais ja galima pasikliauti, o kartais ji paprašo seserį vaizduotę atlikti darbą už ją. Iš dalies taip yra dėl to, jog prisimename ne įvykius, … Tęsti skaitymą „Toli pamarėse”
Prabundu dar prieš žadintuvą (nusistačiau 8h, kad nepramiegoti pusryčių). Gerai pailsėjęs – nesušąlęs, nesukaitęs ir šonų neskauda. Danguje nei debesėlio – tai džiugina ir žada karštą dieną. Kol prausiuosi ir kraunuosi daiktus, stovykloj aidi Romytės. Pusryčių ruošimas virto kone dideliu dešros drožimo „workshop‘u“ – merginos laikė dešras dviem rankom, o vyrukai drožė. (Žinau ką jūs pagalvojot, … Tęsti skaitymą „Savaitgalis Žemaitijoje (2 diena)”
Šeštadienis, 6 val. ryto, krepšiai prikabinti, šalmas ant galvos ir aš jau riedu miesto gatvėmis link studentų miestelio, kur prasideda tradicinis KTU dviračių žygis. Atvažiuoju visu pusvalandžiu per anksti. Stoviniuoja vos vienas kitas dviratininkas su manta. Pasisveikinam, pasitikslinam ar visi tuo pačiu tikslu susirinkom ir kas kur įsitaisom laukti transporto ir kitų žygio dalyvių. Nepastebimai … Tęsti skaitymą „Savaitgalis Žemaitijoje (1 diena)”
