Kaip ir buvau suplanavęs, iš kino muziejaus išėjau apie pusę pirmos. Ir nors skrydis į Vilnių tik 16:50, bet norėjau pasilikti šiokį tokį laiko rezervą ir oro uoste būti anksčiau, nes niekad nežinai kokio ilgio eilės pasitaikys ar kokie nesklandumai įvyks. Retai, bet pasitaiko. Su sąlyga, kad vis dar nelijo iki autobusų stoties nusprendžiau eiti pėsti. Ir gali pasirodyti, kad šis sprendimas (arba sakinys) visiškai prieštarauja ankstesniajam, bet patikrinus Google žemėlapius pėsti ėjimo rodė 37 minutes, o autobusu – 32. Net keista, bet ne ką greičiau. Atrodo, kad labai neefektyvus viešasis transportas, bet tikriausiai taip sutapo, kad tiesiog ilgai būčiau turėjęs laukti stotelėje. O kai dar prisiminiau rytinį nuotykį su visai neatvažiavusiu autobusu, tai abejonių kurį variantą rinktis neliko. Nors su pilna kuprine stengiuosi daug nevaikščioti, bet čia atstumas pasirodė ne itin didelis. O ir nuėjus visai pasisekė, nes kaip tik laipino žmones, tai parodžiau bilietą ir nuėmęs nuo pečių svorį atsisėdau autobuso viduryje. Vis dar džiaugiausi tik 5€ kainuojančia kelione į oro uostą, bet tikriausiai todėl, kad autobusas toks pusiau vietinis, ir stoja visose stotelėse esančiose dviejuose ar trijuose miestuose pakeliui į oro uostą. Bet kelionė dėl to nepasidaro labai ilga – apie 40 minučių. Nors buvo tik apie 14 val. kai išlipau iš autobuso, nusprendžiau iškarto praeiti pro vartus ir laukti savo skrydžio „saugioje“ zonoje. Šį kartą praėjau be jokių netikėtumų, dėl jokių produktų, kurie patektų į skysčių kategorija neprisikabino. Na bet ir nieko tokio ribinio nebuvau nusipirkęs.
Gana standartinis miesto vaizdelis. Medinės langinės išties padeda karštomis vasaros dienomis. Ir naktimis.
Galėdamas atsipūsti ir ramiai sau laukti, nusprendžiau, kad iki 8 vakaro per pusryčius valgyto maisto neužteks. Kad ir kiek daug ten jo buvo. Praėjau per visas kavines, visur kainos panašios, nuo 10€. Na, gal sumuštinių galima rasti ir pigiau, bet jie visiškai nedomino. Taip apsistojau ties dviem variantais: Japoniški Gyoza koldūnai arba Itališki ravioliai. Kad ir kaip labai norėjosi pasimėgauti Japonišku maistu, nusprendžiau, kad kol esu Italijoje, paragausiu Itališko maisto. Laukti ilgai nereikėjo, bet didelėje lėkštėje esantys keli ravioliai visiškai neatitiko už juos sumokėtų 15€. Tokia maža porcija, kad dar labiau valgyti norėjosi… Kaip starter‘is restorane, kai tu jį suvalgai ir eini prie pagrindinio patiekalo. Tik čia tokio jau nebebuvo. Ir dar pakankamai sausi pasirodė, kas likusius nuotaikos likučius nusviedė tiesiai ant grindų. Gerai, kad kuprinėje visada turiu maisto, tai susiradęs atokesnę vietą išsitraukiau Startupers smoothie ir su pasimėgavimu suvartojau.
Turėdamas dar šiek tiek laiko iš telefone esančio Travel Money app‘so persikėliau visas išlaidas į excel‘į. Tai galima apie tai šiek tiek ir pakalbėti. Muziejams ir kitoms atrakcijoms iš viso gavosi 76€, prie jų pridėjus kitas smulkesnes išlaidas susidarė apie 100€. Nakvynė (dabar jau žiau, kodėl taip pigiai) – 84€, na ir lėktuvo bilietas, taip pat apie 100€. Žinoma, dar reikia nepamiršti maisto – čia taip pat susidarė apie 100€. Išviso, 400€ už 4 dienų mini atostogas Italijoje. Sakyčiau, visai neblogai. Ypač paėmus tą faktą, kad sezono, t.y. vasaros metu. Pigiau tikriausiai neišeitų, Švedijoje pavasarį per porą dienų susidarė apie 300€, Londone taip pat. Nebent gyvenant hostelyje, bet kiek įmanoma stengiuosi juose nenakvoti.
Taip ir pralėkė likęs laikas. Oro uostas nedidelis, tai paskelbus vartus buvo lengva rasti. Vilniaus oro uostas taip pat nedidelis, bet žinote kuo man jis patinka? Ogi tuo, kad yra įrengti stalai su rozetėmis, pritaikyti darbui kompiuteriu. Retai kur tokį dalyką randu, net ir didesniuose oro uostose. Tai Vilniaus tuo išties patinka. Vietas vėl gavau lėktuvo centre, su daugiau vietos kojoms, tai dėl vietos kuprinei pasidėti buvau visiškai ramus – turės užtekti, nes po sėdyne ten dėti negalima.
Taip savo nuotykius Turine ir baigiau. Bendrai paėmus – išties vertas dėmesio miestas. Nieko apie jį nežinojau iki šios kelionės (ir kol nepamačiau, kad gana pigiai galima bilietą gauti), bet dabar manau, kad bent kartą apsilankyti tikrai verta. Daug visko (kaip jau tikriausiai pastebėjote ankstesniuose įrašuose) galima pamatyti ir aplankyti.
Ankstesnis įrašas:Turino kino muziejus: ne tik kino fanams, bet ir panoramų mėgėjams