Po kelionės į Švediją, kur praleidau porą dienų, pagalvojau, kad būtų galima dar kokių pigių skrydžių paieškoti. Aišku, išsileido ten visai nemažai, apie 200 – 300 eurų už viską, bet smagu kažkur nukeliauti ir kažką naujo pamatyti. Praėjo porą dienų, Ryanair’as vėl meta reklamas. Smalsumas nugali, spaudžiu ir žiūriu, kokius pigius skrydžius siūlo. Nuolaidos vidurio savaitės skrydžiams. Įdomu. Bet pradėjus tyrinėti nieko ypatingo nepamatau. Pasižiūriu lokacijas, viena vieta, kita vieta, kai kur brangiau, kai kur pigiau. Užkliūva Italija, 100€ į Turiną ir atgal. Suma kaip ir ne itin didelė atrodo, bet pasižiūriu, kiek kainavo skrydis į Švediją – 30€. Va čia tai pigus skrydis buvo. Pasižiūriu kiek pernai mokėjome kai keliavome į Siciliją – daugiau nei 100€ į vieną pusę. Aišku, ten buvo su persėdimais, ir dar sezono metu. Tai tikriausiai nieko keisto, kad ir kaina tokia buvo. Nors dabar, Birželio galą jau taip pat galima laikyti sezonu. Neapsisprendžiu. Atsidarau AirBnB, pasižiūriu nakvynės kainas, atrodo visai prieinamos, galima rasti 5 dienom už maždaug 100€. Tai galvoju, reikia imti šį skrydį. Jei nieko įdomaus mieste nebus – tai gal iki Alpių nuvažiuosiu po kalnus pavaikščioti. Vis dar turiu tikslą apsilankyti Alpėse vasarą. Nusiperku bilietus, užsisakau AirBnB ir pamirštu, nes iki skrydžio dar daugiau nei mėnuo likę. O ir šiaip kitų reikalų yra – paskutinis šio pusmečio modulis universitete, magistro temos pasirinkimas ir t.t. Tai tiesiog apie skrydį ir kelionę pamirštu.
Vieną dieną tarp paskaitų su grupioku kalbamės apie universiteto reikalus. Anksčiau ar vėliau iškyla tema – ką veiksim vasarą ir kur keliausim. Sakau: „Turiu bilietus, skrisiu čia už kelių dienų po magistro temos pridavimo į Turiną.” Jis man atsako: „O, aš buvau ten pavasarį, turiu sąrašą su lankytinomis vietomis. Nori, atsiųsiu?” Super, galvoju, toks sąrašas tikrai pravers. Nes dažniausiai lankytinų objektų iš anksto neanalizuoju, ieškoti ir sudarinėti sąrašą pradedu prieš pat skrydį arba jau skrendant. Taigi, paprašau kad atsiųstų. Draugas dar priduria: „Ten įtrauktas Egipto muziejus – vienas geriausių pasaulyje, antras po didžiausio muziejaus esančio Kaire. Būtinai aplankyk.“ Įdomu – pagalvoju – reikės aplankyti, bus galima palyginti su kitais anksčiau lankytais su Egiptu susijusiais muziejais.
Gynybinės sienos likučiai
ir vėl grįžtu prie savo darbų ir kitų reikalų. Po kurio laiko su grupiokais plaukiame laivu Nerimi. Vėl paliečiamas atostogų klausimas, o Turiną, atrodo daug kas jau yra aplankęs. Pasidalina savo įspūdžiais ir lankytinomis vietomis – viskas labai panašiai kaip ir draugo siųstame sąraše.
Atisitktinai aptiktas jaukiai atrodantis kiemas Turine
Artėjant skrydžio datai pasiimu darbe atostogas, tik gaila, kad išskrisiu pirmadienį ir grįšiu penktadienį, tai gausis vos 4 dienos. Na bet laisvas savaitgalio dienas taip pat galima užskaityti kaip atostogas, tai bus galima šiek tiek pailsėti nuo darbo. Sekmadienį, dieną prieš skrydį nusprendžiu nueiti iki miesto, paskutinis mėnesio sekmadienis, muziejus lankyti galima nemokamai. Na ir saule šiek tiek pasidžiaugti, tik atsargiai, nes prieš dvi savaites kai su AcroYoga praleidau visą dieną ant saulės tai net herpė ant lūpos atsirado. Kas reiškia, kad gali būti šiek tiek susilpnėjęs imunines ir trūkti kokių nors vitaminų. Aplankau paveikslų galeriją, susitinku su drauge, dar į valdovų rūmus užsukame, pasigrožėti Jogailos gobelenais ir namo. Jau grįždamas pastebiu, kad kažkaip šiek tiek skauda priekinę pėdos dalį, priekinę pagalvėlę. Jokių pūslių ar dar ko nėra, bet einant jaučiasi. Negerai, nuėjau viso labo tik apie 15 000 žingsnių. Nors gal ir gerai, nes kaip tik į kelionę planavau dėtis šiuos baltus batus ir baltas kelnes (labai tinkama spalva prie 30+ temperatūros), bet tas keistas maudimas tikriausiai dėl batų ir atsirado, tai užsidėjus kitus, tik tamsius batus, viskas turėtų būti gerai. Na, bent jau iki šiol buvo gerai, nors ir baltus turiu jau daug metų ir daug esu nuėjęs, bet matyt kažkas truputį pasikeitė ir to užteko, kad pėda nepatogiai judėtų.
Vienas iš prabangiųjų Jogailos gobelenų
Skrisdamas į Švediją atradau įdomų dalyką. Tai buvo skrydis penktadienio vakare. Darbo metu visai neturėjau laiko atlikti rezervaciją, po darbo teko važiuoti iki Kauno, nes skrydis iš Karmėlavos, prisiparkuoti Savanorių prospekto gale, kad nereikėtų mašinos palikti prie oro uosto ir mokėti neaišku kiek už parkavimą ir autobusu nuvažiuoti iki oro uosto. Tai dėl visų šių aplinkybių rezervaciją (check-in‘ą) atlikau likus keletui valandų iki skrydžio, jau Kaune laukdamas autobuso. Ir gavau vietą prie lango. Švedijoje tas pats, dieną prieš tai pravaikščiojau, visai neturėjau laiko ir registraciją atlikau jau beveik oro uoste. Vėl gavau vietą prie lango. Taip supratau, kad darant kuo arčiau skrydžio laiko yra didesnė tikimybė gauti geresnes vietas, nes sistema iš pradžių nemokamai išdalina prastas vietas, ir tik po geras. Jeigu kas nors ir sutiks daugiau mokėti, tai tik už geresnes vietas.
Kol vieni išlipa, kiti jau rikiuojasi eilėje sulipti
Dėl to pirmadienį labai neskubėjau daryti registracijos. Atsikėliau, pasportavau, pavalgiau, ir jau prieš eidamas iš namų užsiregistravau. Vieta prie tako – ech, ne taip pasisekė. Ką padarysi. Įlipu į lėktuvą, prasibraunu pro žmones sau neskubėdamas ir jau nusiteikęs kuprinę pasidėti po sėdyne prieš save, bet priartėjęs prie 16-tos eilės užmatau šiek tiek laisvos vietos viršuje, kaip tik tiek, kad tilptų mano kuprinė. Labai gerai, pasidedu ir atsisėdu. Šalia stovi stiuardesė, matau, kaip kažkam kitoje pusėje sako, kad čia daiktų po sėdyne negalima laikyti, viskas turi keliauti į viršų. Pasižiūriu – avarinio išėjimo vietos. Puiku! Turėsiu beveik dvigubai daugiau vietos kojoms nei įprastai. Tai visgi mano strategija suveikė, tai nors ir ne prie lango, bet skrydis bus komfortiškesnis. Įsijungiu audio knygą, kad negirdėti to baisaus triukšmo lėktuvo salone ir mėgaujuosi kelione.
Sekantis: Siurprizas, kurio nesitikėjau…
Viena iš daugelio religinių šventovių Turine