Genesis Equilibrium – Mėnesienos Klajoklis

Štai jau penkeri metai prabėgo nuo tada, kai pirmą kartą, po ilgo laiko, ėmiau važinėtis dviračiu. Iš pradžių po kiemą, paskui į darbą. Neilgai trukus dviratis ėmė skverbtis ir į laisvalaikį. Gana greitai supratau, kad dviratis pakankamai įdomus mechanizmas ir todėl galima ne tik mėgautis vėju plaukuose bei gražiais vaizdais, kurie apsupa riedant dviračiu, bet ir namie užsiiminėjant techniniais dalykais. Tokiais kaip dviračio priežiūra, taisymas, tobulinimas bei surinkinėjimas. Tie penkeri metai tikrai nėra daug, ypač palyginus su daugeliu kitų dviratininkų, tai lašas jūroje. Tačiau per juos spėjau patirti įvairių nuotykių, susirasti naujų draugų bei daug visko išmokti.

Per šį laikotarpį, manau, jog pavyko atrasti sau tinkamą dviratavimo stilių, kuris susideda iš greito klajojimo užmiesčio keliais, leidimosi į aplinkines šalis, susisiekimo mieste, bei mėgėjiško lenktyniavimo. Labai smagu atsikelti anksti ir nuvykti į kokį tolimesnį Lietuvos miestelį, kaimelį arba šiaip gražią vietelę gamtoje. Retkarčiais pavyksta ir pakeliauti vežantis dalį gyvenimo tiesiog ant dviračio (norėčiau užsiimti tuo šiek tiek dažniau). Buvo įdomu sudalyvauti ir dviračių lenktynėse, kaip mėgėjui (tų kelių ratų man tikrai užteko). Taip pat labai patiko naudotis dviračiu, kaip susisiekimo priemone, nuvykti juo į darbą, kavinę ar parduotuvę.

Žinant važinėjimosi būdą, sekantis žingsnis yra dviračio išgryninimas bei pritaikymas poreikiams. Todėl pristatau savo užmačią susirinkti naują dviratį: Genesis Equilibrium – Mėnesienos Klajoklį!

Estetiškai, man labai gražūs klasikiniai dviračiai. Visokie margi, reklamom aprašinėti kartoniniai žaisliukai kažkodėl netraukia visiškai. Tikras dviratis turi būti plieninis, turi turėti blizgių, chromuotų detalių (ir kuo daugiau!). Tačiau laikas vietoje nestovi ir modernūs komponentai ne veltui tobulinami. Todėl idealiu atveju, dviratis turėtų atrodyti klasiškai, bet tuo pačiu būti šiuolaikiškai veiksmingas. Ir kur gi geriau visa tai derėtų nei angliškame dviratyje, Genesis Equilibrium?

Privalumai

Lengvas, tvirtas ir gražus rėmas.
Pagamintas iš Reynolds 725 grūdinto plieno.
Šiuolaikiška, anglies pluošto šakė.
Tikras plento dviratis.
Patogi ir smagi geometrija.
Pavarų trosų reguliavimo varžteliai ant priekinio vamzdžio (HT).
Galima montuoti bagažinę ir purvasaugius.
Priekinių pavarų mechanizmas be ausies, tvirtinamas prie sėdynės vamzdžio (ST).

Trūkumai

Nelabai veiksmingi stabdžiai.
Kaina.

Apžvalgos ir literatūra (anglų k.)

Dydis

Renkantis dviratį, dydis yra svarbiausia. Šituo teko ne kartą įsitikinti. Todėl pasinaudojau Pedalforce dydžio skaičiuokle:

Units: cm Height: 185.00 Sternal Notch Height: 152.00 Inseam Length: 83.00 Tigh Length: 35.50 Arm length: 62.00 Shoulder Width: 42.00 Foot Length: 28.25 ---------------------------------- Saddle Height over handlebar: 3.00 Bicycle Sizing Recommendations: Seat Tube Length (c-c): 55.3 cm Seat Tube Angle: 75.0 deg Crank Arm Length: 170.0 mm Saddle-Pedal Length: 88.9 - 91.1 cm Top tube Length: 56.1 cm Stem Length: 115.0 - 120.0 mm Handlebar Width: 40.0 - 42.0 cm

Peržiūrėjus ir palyginus Genesis Equilibrium rėmų geometrijas, bei jau turimų dviračių matavimus panašu, jog esu tarp M ir L dydžių. Reiktų atkreipti dėmesį, jog Genesis rėmai iš tiesų yra ženkliai didesni, nei kitų gamintojų.

Jeigu rinkčiausi 58cm (L) dydį, tuomet viršutinis vamzdis (TT) man būtų kokiu centimetru per ilgas, reikėtų naudoti trumpesnę vairo iškyšą (90 arba 100mm). Rėmo aukštis būtų „ant ribos“, apžergus liktų vos koks centimetras. Sėdynės vamzdis (ST) būtų geras, galėčiau naudoti ganėtinai trumpą balno iškyšą.

Pasirinkęs 56cm (M) dydį, gaučiau gerai tinkantį viršutinį vamzdį (TT), galėčiau naudoti standartines vairo iškyšas (110 arba 120mm), kurios pagerintų dviračio valdymą. Rėmo aukštis per aukso viduriuką. Sėdynės vamzdis (ST) kiek trumpokas, tačiau standartinės balno iškyšos vis vien per akis užtektų. Tyčiotis iš dviračio netektų. Papildomas privalumas būtų kiek mažesnis svoris.

Taipogi įdomus pastebėjimas, jog geometrija šiek tiek skiriasi tarp 2016’tų ir 2017’tų metų modelių. Ypač priekinėje dalyje. Panašu, jog naujasis modelis šiek tiek pailgintas ir jo vairas šiek tiek „palėtintas“ suteikiant dviračiui daugiau stabilumo didesniame greityje, tačiau prarandant šiek tiek dinamikos. Beje, 2015-tais gatavai surinkti Genesis Equilibrium dviračiai buvo, galima sakyt, tobuli! (gražiausi dažymai, Campagnolo grupė ir t.t.).

Galiausiai leidausi į rėmo paieškas ir po tam tikrų nuotykių pavyko įsigyti 2016’tų metų, „Monday Blue“ spalvos, 56cm (M) dydžio modelį.

Rėmui atkeliavus, labai maloniai nustebino suvirinimo kokybė. Siūlės itin tikslios ir tvarkingos. Taip, šio rėmo gamyboje auselės nenaudojamos, vamzdžiai tiesiog suvirinami ir tai yra vienas iš dalykų, kurie prisideda prie šiuolaikiškos dviračio išvaizdos, labiau primenančios naujus, aliuminius rėmus, bei šiek tiek sumažina svorį. Nors auselėmis jungti rėmai atrodo žymiai tvarkingiau ir gražiau. Svoris, kaip plieniniam rėmui gana įspūdingas. Plikas rėmas sveria vos 1,9kg, o anglies pluošto, nepjauta šakė: 550g. Dažų kokybė itin gera, maloniai nustebino spalvų gama, dėmesys detalėms, bei gražiai priderinti lipdukai.

Dalys ir priedai

Norint susirinkti dviratį, teks panaudoti ganėtinai daug ir įvairių dalių. Nuo jų didžia dalimi priklausys dviračio svoris, grožis, veiksmingumas, patikimumas, patogumas ir kaina. Jų derinimas, taip pat ganėtinai smulkmeniškas užsiėmimas, mat sudėjus brangiausias dalis, dviratis tikrai nebus geras. Sudėjus lengviausias, gali kilti problemų su patikimumu, išvaizda, bei patogumu. Kaip visur, taip ir čia svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą!

Šio dviračio surinkimui panaudojau šiek tiek naudotų dalių, pagrinde todėl, kad per keletą naudojimo metų, jau spėjo užsitarnauti gerą vardą ir gerai suderėjo prie naujojo rėmo.

Kadangi tai naujai renkamas dviratis, neišvengiamai tenka užsakyti ir naujų dalių, o čia teko turėti reikalų su Vokietijos detalių pardavėjais. Mat Lietuvoje pasirinkimas iš tiesų ganėtinai skurdokas… Neilgai trukus, gavau kuklią dėžutę:

Ratai

Šiuos ratus pasigaminau prieš trejus metus, nes norėjosi investuoti į tikrai gerus, patikimus, lengvus ir gražius ratus, o gatavų, tenkinančių šiuos reikalavimus, neradau. Panaudojau Shimano 105SC stebules, Mavic Open Pro ratlankius, DT Revolution plonintus stipinus, bei titano greitaveržles. Kadangi priekiniam ratui tenka kur kas mažiau apkrovos nei galiniam, tai stipinavau tiesiniu būdu, panaudodamas 32 stipinus. Tiesinis stipinavimas, manau, atrodo gražiau, stipinuoti paprasčiau, be to ratas tampa ženkliai lengvesnis. Tiesa, kiek mažiau patvarus, nes stebulei tenka kur kas didesnė apkrova, tačiau 105SC kol kas puikiai tvarkosi. Norėjau, jog galinis ratas būtų kiek įmanoma tvirtesnis, todėl stipinavau įprastu būdu, panaudodamas 36 stipinus. Kol kas šie ratai tarnauja iš ties puikiai, lūkesčius pateisino su kaupu. Po trijų metų važinėjimo, būklė vis dar puiki. Privalau gerą žodį tarti ir apie padangas. Iš ties, Schwalbe One yra puikiausios padangos! Lengvutės, puikiai rieda ir labai atsparios, rekomenduoju visiems plentininkams.

Vairas

3T Prima 199 (400mm (c-t-c) ergo) vairu naudojuosi beveik penkerius metus. Tai yra aukštos kokybės, lengvutis (vos 200g.), aliuminis vairas, su 26,0mm skersmens tvirtinimu. Tiesą pasakius, tai tikrai nėra pats tvirčiausias vairas. Ko gero bet kuris kitas vairas būtų už šitą tvirtesnis. Būtent minkštumas mane ir papirko. Naudotis šiuo vairu vienas malonumas, todėl ketinu jį naudoti, kol galėsiu. Vairo iškyša taipogi 3T, 120mm ilgio, 10-ties laipsnių kampo, smagu, jog pavyko tokią gauti, mat 26,0mm vairo iškyšų pasiūla tikrai nėra didelė. Naujas standartas yra 31,8mm.

Balnelis

Geras balnelis vertinamas labiau, negu geras dviratis! Būtent todėl šis Selle San Marco Aspide balnelis keliaus ant naujo dviračio. Tai yra kietokas balnelis ir nėra patogus važiuojant apsirengus kasdieniais drabužiais. Laimei tokios kelionės būna pakankamai trumpos, o išriedėjus po pilna dviratininko apranga, tai nuostabus balnelis! Galiu numinti ir 300km apie jį negalvodamas.

Paminos

Pačiomis Look Keo 2 Max paminomis esu labai patenkintas. Jos labai smagios, suteikia pakankamai gerą pagrindą, puikiai sukasi, sveria nedaug ir t.t. Vis tik ateityje teks juos pakeisti. Mat plokštelėmis esu nusivylęs. Dyla itin greitai, o kainuoja nepigiai. Kai sudils paskutinės turimos plokštelės, veikiausiai pakeisiu į Shimano PD-A600, kur naudojamos metalinės Shimano SPD plokštelės.

Švaistikliai

Myniklio velenų standartai šiomis dienomis keičiasi dažniau, negu mano kojinės ir negaliu džiaugtis nė vienu iš šių faktų. Nutariau likti prie laiko išbandytos kvadratinės ašies. O tokiai ašiai švaistiklių pasirinkimas yra ribotas. Vis dėl to, pavyko rasti puikius, itališkus Miche Team CPT švaistiklius. Tai yra lengvutėliai, puikiai atrodantys švaistikliai kurių nuėmimui ir uždėjimui nereikalingi jokie papildomi įrankiai išskyrus 6mm šešiakampį raktą.

Vairo kolonėlė

Vairo kolonėlių būna labai įvairių standartų, bet, iš esmės, dviejų tipų. Tos, kuriose naudojamos guolių kasetės ir tos, kuriuose naudojami palaidi šratai. Kasetinės paprastesnės, lengviau reguliuojamos, atsparesnės purvui, be to mažiau linkusios į „indeksavimo problemą“. Kadangi vairo kolonėlės guoliai didesnę laiko dalį praleidžia stovėdami vietoje, šratai išdaužo duobutes guoliavietėse. Sukant vairą, jaučiamas pasikartojantis pasipriešinimas, vairas tarsi užstringa. Dar vienas kasečių privalumas yra tai, kad joms užtenka nedidelio kiekio tepalo, tuo tarpu paprastus šratus reikia tepti gausiai ir gana dažnai. Yra ir trūkumų žinoma. Paprastų šratų gauti yra šiek tiek paprasčiau, nei rasti tinkamą guolių kasetę. Pasvėręs už ir prieš, nutariau naudoti kasetinę vairo kolonėlę. Kadangi dviračio spalvinė gama yra gana tamsi, norėdamas įnešti šiek tiek priešpriešos, pasirinkau aukso spalvos KCNC vairo kolonėlę. Tikėjausi, jog gamintojo logotipą pavyks nuvalyti panaudojus acetoną, alkoholį, nagų lako valiklį arba tiesiog nugramdyti. Tačiau šis užrašas itin kokybiškas, nepasidavė nė vienam būdui…

Žvaigždžių kasetė

Ilgai rinkausi pavarų kasetę, skaičiavau pavarų santykius ir t.t. Galiausiai priėjau išvados, jog žvaigždės dyla. Geriau keisti pigias kasetes, negu brangias. Todėl pasirinkau paprasčiausią Shimano Sora 12-25 kasetę. Turiu pasakyti, jog kokybė nustebino! Iš tiesų tai puiki, tvirta ir lengva kasetė.

Grandinė

Grandinė, tai viena iš svarbiausių dviračio dalių. Jos dėka, jėga perduodama į galinį ratą ir dviratis važiuoja. Ši dalis privalo būti patikima, juk nėra malonu, kai minant į statų kalną grandinė nutrūksta… Manau, jog Shimano HG93 (Ultegra) yra puiki grandinė už puikią kainą. Dar vienas įdomus faktas, jog gamybos metu, naujos grandinės yra mirkomos karštoje alyvoje, kuri idealiai sutepa visus narelius. Todėl uždėjus naują grandinę, tikrai neverta jos tepti. Jeigu važinėjama sausu oru, tai iki pirmų grandinės garsų dažnai galima nuvažiuoti beveik tūkstantį kilometrų!

Grupė

Grupe šnekamojoje kalboje vadiname vieno gamintojo detalių rinkinį. Paprastai būna stabdžių bei pavarų rankenėlės, priekinis ir galinis pavarų mechanizmai. Tačiau gali išsiplėsti iki švaistiklių, pavarų kasetės, myniklio veleno, stebulių, grandinės, stabdžių ir t.t. Šiam dviračiui kirbėjo panaudoti Campagnolo 9-nių pavarų grupę, kadangi šio gamintojo detalės atrodo itin puikiai! Tačiau, tai gana brangus gamintojas, be to būtų tekę perdarinėti ratus pakeičiant stebules. Shimano stebulės yra nesuderinamos su Campagnolo pavarų kasetėmis, o Campagnolo pavarų rankenos nėra suderinamos su Shimano kasetėmis. Žinoma, tam tikrų būdų tam apeiti yra, bet nepanorau jais pasinaudoti. Sekantis pasirinkimas, manysite, logiškas: Shimano. Deja, nesu sužavėtas naujų Shimano detalių išvaizda, iš tokių nebent kos[t]minius(R) erdvėlaivius statyti, o ne gražius dviračius. Netikėtai radau išeitį – Microshift. Tai toks Taivanio detalių gamintojas, siūlantis pigesnę alternatyvą Shimano, SRAM, bei Campagnolo gamintojams. Turiu pasakyti, jų 9-nių pavarų sistema atrodo puikiai ir kainuoja bemaž dvigubai pigiau, negu Shimano atitikmuo.

Smulkios Dalys

Taipogi prikaupiau ir įvairių, malonių smulkmenų, kaip titaninių varžtų rinkinys, laibi ir grakštūs Rose gertuvių laikikliai, Shimano Sora stabdžiai ir kažkokia lenkiška, bet lengva sėdynės iškyša.

Priedai

Kadangi paskutiniu metu orai linkę mainytis itin dažnai ir nebėra tokio pastovumo, kaip anksčiau, kuomet būdavo galima nuspėti orus pagal mėnulio fazę, dabar išvažiavęs saulėtą rytą gali būti aplytas bent kelis kartus, tai pravartu pasirūpinti keliais dviračio priedais. Tokiais kaip purvasaugiai, bei vairo krepšelis, kuriame galima vežtis lietaus švarką, saugoti kai kuriuos jaurius daiktus (fotoaparatas, telefonas, nosinaitės, piniginė ir .t.t.) bei užkandžius. Lengvesnių purvasaugių už Curana Clite tiesiog neradau. Tai aliuminio profilio purvasaugiai dengti plastiku. 30mm versija su tvirtinimais nesveria nė 150’ties gramų. Krepšelis taipogi lengvutis Ortlieb Accessory Bag. Iš esmės tai paprastas 3,5l talpos sausmaišis, panašus į tuos, kurie naudojami baidarių sporte. Tvirtinamas storais, gumuotais veltinio dirželiais. Tesveria vos 160 gramų. Genialu kas paprasta.

Surinkimo darbai

Iš tiesų dviračio surinkimas nėra raketų mokslas, svarbūs keli dalykai: dalių suderinamumo sužiūrėjimas (atliekama renkantis dalis), varžtų nepervežimas virš didžiausios leidžiamos jėgos, bei kruopštumas tam tikrose vietose. Todėl paminėsiu tik tuos svarbesnius dalykus. Sąlyginai tiesios rankos bei tinkami įrankiai, žinoma, patartinas privalumas.

Stebulės

Tinkamai sureguliuotos stebulės daro stebuklus! Jų sureguliavimas gali padaryti dviratį itin lėtą ir nepaslankų arba itin judrų, važiuojantį nuo menkiausio krustelėjimo. Šiuo metu labiausiai paplitę du stebulių tipai: paprastosios, su palaidais šratais ir šiuolaikiškos, su guolių kasetėmis. Kasetinės stebulės yra labai paprastos, užtenka atsukti varžtelį, įstatyti guolių kasetę, užsukti varžtelį. Jokio reguliavimo ar tepimo nereikalauja. Rieda gana gerai, daug geriau už visas blogai sureguliuotas paprastas stebules, todėl masėse yra mėgstamos.

Tačiau man kur kas labiau patinka paprasto tipo stebulės, kuriuose naudojami palaidi šratai. Gerai sureguliavus rieda itin gerai, kur kas geriau negu bet kuri kasetinė. Be to geriau pakelia šonines apkrovas. Dėl to važiuoja maloniau bei geriau tinka didesniam svoriui vežti. Visas šis gėris reikalauja darbo. Paprastas stebules reikėtų valyti, tepti ir reguliuoti maždaug kas sezoną. Tinkamas reguliavimas, kai suveržus kūgines veržles, dar lieka vos juntamas laisvumas ašyje. Svarbu, kad įstačius ir įtvirtinus ratą į vietą, to klibėjimo neliktų.

Vairo kolonėlės įstatymas

Bene sudėtingiausias ir bjauriausias pasekmės turintis darbas prie dviračio yra vairo kolonėlės įstatymas. Pirmiausia įkalama šakės karūnėlė. Tai nėra sunku padaryti, tiesiog laikant šakę rankoje, kita ranka reikia įkalti karūnėlę iki apačios panaudojant tam skirtą įrankį arba PVC vamzdį. Svarbu, jog karūnėlė eitų tiesiai ir iki pat šakės galo. Turi atsigulti lygiai, be jokių tarpų.

Toliau reikia įsprausti dvi vairo kolonėlės guoliavietes, apatinę ir viršutinę. Rekomenduojama tą daryti paeiliui (pirma įsprausti vieną, o paskui kitą). Svarbu naudoti tinkamą įrankį, kuris kiek įmanoma geriau užtikrintų, jog guoliavietė eitų tiesiai. Kreivai spraudžiama guoliavietė gali tiesiogine to žodžio prasme sudraskyti rėmą. Iš tiesų nepatariu to daryti namų sąlygomis, geriausia kreiptis pas patyrusį meistrą. Tačiau, neturėdamas kantrybės panorau šitai atlikti pats, nes taip greičiau ir įdomiau…

Įrankio, žinoma, neturėjau. Kažkokių tinkamų rakandų, taip pat neturėjau. Buvo vėlus metas, apie važiavimą į kokią nors parduotuvę negalėjo būti nė minties. Pasikuitęs įrankių dėžėje, radau šiek tiek atlikusių dalių nuo senų stebulių, kaip antai kūginės ir paprastos veržlės, kelios ašelės ir t.t. Ir gimė išganinga mintis, jeigu kaip nors sujungčiau dvi ratų ašis į vieną, turėčiau pakankamai ilgą sriegį, kurį galėčiau panaudoti savo tikslui. Pavyko sujungti panaudojant vieną kūginę ir dvi paprastas veržles. Susukau dvi ašis į kūgį, iš abiejų pusių kontravau paprastomis veržlėmis. Gavosi tvirta ir ilga ašis. Dar reikia kokio nors pagrindo, kuris padėtų tolygiai spausti guoliavietę. Pirmą kartą pravertė dabar jau visiškai niekam nebereikalingi senoviniai daugrakčiai.

Surizikavau savo išradimą panaudoti. Dar paėmiau vieną žvaigždę iš pavarų kasetės, kuri puikiai prigludo prie guoliavietės ir sudarė dar tvirtesnį pagrindą. Patepiau rėmo vidinę dalį tepalu, ranka įstačiau guoliavietę taip tiesiai, kaip išėjo. Uždėjau savo įrankį ir ėmiau sprausti. Netrukus pirmoji guoliavietė įėjo į savo vietą lengvai, tiesiai ir gražiai. Kokia sėkmė! Apverčiau rėmą aukštyn kojom ir ėmiausi antrosios. Čia jau nebebuvo taip linksma, guoliavietė ėmė skersuotis, o mane pradėjo mušti šaltas prakaitas. Visaip mėginau reguliuoti savo įrankio padėtį, kad tik ta guoliavietė vėl eitų tiesiai. Ar jau sakiau, kad silpnų nervų žmonėms nepatarčiau šituo užsiimti? Galiausiai guoliavietė išsitiesino ir tvarkingai įėjo į savo vietą. Darbas baigtas.

Dviračio pabaigimas

Ir štai atėjo Penktadienis. Didesnė dalis dviračio jau surinkta, paskutinės iš svarbių dalių atkeliavo paštu. Rankose turiu viską ko reikia, norint pabaigti surinkimo darbus. O dar taip pasisekė, kad žmona išvyko savaitgaliui, jokių kitų sumanymų bei darbų taipogi neturėjau. Galite įsivaizduoti, koks šaunus tai buvo vakaras. Šnypšteli atidaromas mėgstamos giros butelis, suskamba pirmieji Betoveno odės džiaugsmui akordai, o įrankiai kone patys kimba į darbą. Po kiek laiko, mėnuo pateka aukštai į padangę iš kur jo šviesa atsispindi nuo tamsių aplinkinių namų langų. Tik mano trobelėje dega švieselė, džiaugiuosi atliktu darbu. Paties dviračio svoris gavosi ~9,1 kilogramo, o su visais rakandais (pompa, įrankių dėžutė, vairo krepšelis, gertuvė) 9,7 kilogramo. Šaunu, kaip dviračiui turinčiam purvasaugius, ar ne?

Pirmieji įspūdžiai

Šį šeštadienį atsikeliu kaip niekad anksti, ne veltui žinoma. Kirba išmėginti naujai surinktą žirgą! Neilgai trukus išvažiuoju trumpam, kokių 20-ties minučių pasivažinėjimui, kad išmėginčiau ir įvertinčiau, kaip viskas pavyko. Pirmas įspūdis: oho koks tvirtas šitas rėmas! Dviratis bėgėjasi it raketa! Tačiau kažkokie keisti dalykai vyksta su vairu. Atrodo, tarsi dviratis pats norėtų save vairuoti, bet nėra apsisprendęs kur jam reikia važiuoti, o aš turiu kovoti su juo norėdamas važiuoti tiesiai. Iš tiesų labai keistas jausmas. Pasirodo per stipriai įveržiau vairo kolonėlę. Stabtelėjau aikštelėje ir perreguliavau.

Valdymas kaip mat pasitaisė! Dabar važiuoti vienas malonumas. Dviratis puikiai subalansuotas, sukibimas puikus, tiek galinį, tiek priekinį ratą valdyti lengva, eina tiksliai pagal kiekvieną kryptelėjimą. Tiesą sakant, nesitikėjau, jog šis dviratis bus TOKS smagus! Pamėginau įvažiuoti į vienas iš statesnių įkalnių Kauno mieste (Parodos gatvės kalnas, bei Aleksoto kalnas), nustebau, kaip lengvai ir sklandžiai pavyko tą padaryti. Iš tiesų, sukibimas puikus! Rodos, jog dviratis dirba iš vien su manimi, kad tik įkalnė būtų įveikta. Sunkiai apsakomas jausmas. Leidimasis nuo kalnų taip pat buvo įspūdingas, sakyčiau, teikė baimės, atrodė, kad skrendu! Dar nesu pratęs prie TOKIŲ greičių!

Nulėkiau palakstyti prastos kokybės keliais, takeliais ir žvyruotais keliukais be dangos. Iš tiesų, stebėtinai didelis greitis, geras valdymas, bei patogumas. Puikiai atsiskleidė gerosios kartoninės šakės savybės. Čia išlindo ir kliūrkos. Antai dviratis, tarsi varpas, ėmė skleisti garsius, metalinius garsus. Įtarinėjau purvasaugius, mat įprastai šie būna pagrindinis pašalinių garsų kaltininkas. Tačiau šį kart, pasirodo, kaltas stabdžių troselis, einantis palei viršutinį vamzdį. Teko užsukti į vietinę dviračių parduotuvę ir įsigyti silikoninių žiedelių:

Sutvarkius šią bėdulę, susidūriau su kita. Pasirodo, pavaros ėmė veikti nebe taip sklandžiai, kaip norėčiau. Laimei inžinieriai, pramanydami Equilibrium rėmą, įdiegė puikų sprendimą! Jūs net neįsivaizduojate, kaip man patinka šie varžteliai ant priekinio vamzdžio:

Jais ne tik patogu susireguliuoti pavaras važiuojant dviračiu, bet ir galima jaustis ramiai. Jokie siaubūnai kabeliai dažų tikrai nenutrins!

Ėmus važinėtis greičiau, iš ties nuvylė stabdžių veiksmingumas. Tiesą sakant Shimano Sora stabdžiai ir taip toli gražu nėra tobuli. Net naudojant juos ant prieš tai turėto plento dviračio, nesijaučiau užtikrintas. O čia, dar labiau nuleidus kaladėles žemyn, įspūdis tarsi stabdytumei dviem sūrio gabalais. Lyg ir stabdo, bet ne. Vėlgi teko užsukti į vietinę dviračių dalių parduotuvę ir atlikti nenumatytą atnaujinimą: pasikeisti kaladėles į aukštesnės kokybės, minkštesnes. Po šio atnaujinimo stabdžiai pasidarė pakenčiami, gal ir visai geri. Šiaip ar taip, suprantu, kodėl yra leidžiama Equilibrium versija su diskiniais stabdžiais (tik dažyti juos galėtų ir gražiau).

Dar gi, pasirodo, stabdžių rankenas pritvirtinau per žemai, tai irgi turėjo įtakos prastokam stabdymui, kadangi nėra patogu į jas įsikibti. Priedo balnelio nosį nuleidau per daug žemai…

Nepaisant visų klaidų ir prasto sureguliavimo, važiuoti buvo itin smagu. Išlėkiau dvidešimčiai minučių, o grįžau po gerų keturių valandų! Manau, jog tai daug ką pasako. Iš ties, dviratis fantastiškai smagus ir, pagalvojus apie įvairias tolimesnes keliones, pagaugai bėgioja per nugara.

O jums, mieli skaitytojai, privalau padėkoti už dėmesį skaitant tokį ilgą rašinį! Tikiuosi, kad buvo įdomu. Ką galiu žinoti, gal kokia, čia užrašyta, mintis jums pravers. Geriausia dalis pabaigai: nuotraukos!