Mėgstu slidinėti, tik ne kiekvienais metais išeina nuvykti į kalnus. Pernai dėl finansinių sumetimų taip niekur ir nevažiavau, bet šiemet, gavęs pasiūlymą jau neatsisakiau. Taigi, čia ir papasakosiu apie šią kelionę, į kurią įėjo ne tik kalnai. Nors gal tai bus daugiau foto ir video reportažas, nes vaizdus iš kur nors stebėti kur kas įdomiau nei nuobodų tekstą, na, pasistengsiu, kad jis nebūtų labai nuobodus, bet neesu rašytojas, ir knygų skaitau nedaug, tai visko gali būti.

Ilga ir nuobodi įžanga

Po neilgų derybų šiais metais buvo nuspręsta keliauti į Austriją. Vietą ir namą išsirinkome likus daugiau nei dviem mėnesiams iki kelionės, taip viską suderinti ir gauti pigesnę kainą kur kas lengviau. Pas mus padėtis gavosi tokia, kad penki žmonės keliavo iš Anglijos, o likusieji iš Lietuvos. Na ne visi, dar vienas žmogus iš Austrijos, bet kadangi ten ir važiuosime, tai jam su kelione buvo kaip ir mažiausiai problemų. O mes, neradę normalių lėktuvo bilietų, kad išeitų atvykti maždaug į vietą, kur reikia, nusprendėme iš Lietuvos važiuoti mašina. Kelionė, žinoma gausis sunkesnė, bet galėsime vežtis savo slides. Aš savų dar neturėjau, bet nusprendžiau, kad tai puiki proga jas įsigyti, nes ir žiema gana greitai prasidėjo, su pakankamu šalčio kiekiu dirbtiniam sniegui Liepkalnyje prigaminti. Geriau būtų buvę, jei slides jau būčiau turėjęs, nes teko pirkti tą patį mėnesį kurį keliavome į Austriją, tai mėnesio išlaidos gavosi didesnės, ir kelionė tapo brangesnė, nei  būtų kainavusi nuomojantis slides Lietuvoje (ką būtume padarę, jei nebūtume spėję įsigyti savo slidžių). Kadangi važiuojančių iš Lietuvos žmonių kiekis buvo nedidelis (iki keturių) jokio mikriuko nuomotis neprireikė, nusprendėme važiuoti mano šešta mazda, kuri buvo geriausias pasirinkimas iš esamų, Nors pas mane benzinas kartu su dujomis, nusprendėm, kad Lenkai greičiausiai taupys kaip ir Lietuviai, ir užsipilti dujų didelių problemų nebus. Šiek tiek neaiškiau buvo tik dėl Austrijos. O kad jau važiuojame su lengvąja, kodėl neaplankius Krokuvos? Kaip tarėm, taip ir padarėm, pridėjome papildomą dieną kelionei ir įtraukėme šį miestą į savo maršrutą. Kelionė neturėjo gautis brangi, bet kaip visada nutinka, kas nors ima ir pasako, kad daugiau nebegali važiuoti. Taip nutiko ir šį kartą, ir ekipažas iš Lietuvos sumažėjo iki dviejų žmonių. Ouch. Dabar kelionė jau gali ir nesigauti tokia pigi ir ekonomiška. Kadangi draugas gyvenantis Austrijoje yra apsistojęs Vienoje, nusprendėme pridėti dar vieną dieną ir skirti ją šiam miestui.

Dramatiška kelionės pradžia

Mūsų kelionė turėjo prasidėti Sausio 13-ą. Bet metų pradžioje į Lietuvą atslinko šalčiai ir mano mašina pradėjo nesikurti. Nebent kas nors ryte paskolindavo elektros. O akumuliatoriui dar tik du metai. Prieš tai turėtas taip pat tarnavo tik du metus, bet buvo pakeistas pagal garantiją į šį. Keistai įdomus sutapimas. Tikėdamasis, kad tai tik trumpų atstumų pasekmė naujo akumuliatoriaus nepirkau, bet kai paskutinį savaitgalį prieš kelionę pakroviau ir sekančią dieną į darbą turėjau važiuoti autobusu nusprendžiau, kad bus per daug rizikinga jį palikti. Taigi, dieną prieš kelionę įdėjau naują ir sukryžiavęs pirštus sudėjau visas rytines problemas į pensiją išėjusiam darbininkui.

Bet panašu, kad tai ir išsprendė mano turėtas bėdas, nes šaltą Sausio 13-tosios rytą sėkmingai pajudėjome Lenkijos link. Oras buvo nekoks, bet kadangi keliavome dieną, tai lietus labai neblogino mūsų kelionės, tik veidrodėlius ir langus teko valyti dažniau. Nuvažiavus pirmuosius 100 kilometrų Lenkijoje gavome šalto dušo, kai pirmoje aplankytoje degalinėje negavome dujų savo mašiniukui, bet tai buvo netikras aliarmas, nes sekančioje, ir visose kitose tokių problemų jau nebebuvo. Kadangi dujų telpa tik 40 litrų, labai ilgų distancijų nestodami važiuoti negalėjome, bet gal tai ir į gerą, nes atplėšti užpakalį nuo sėdynės kas kažkiek laiko yra tikrai nebloga mintis. O ir pasikeisti vietomis galima. Krokuvą pagal GPS‘o apskaičiavimus turėjome pasiekti apie šeštą valandą vakaro, bet apie keturias nusprendėme, kad vien tik bandelių visai dienai neužteks, reikia ir normalaus maisto. Lenkiška tiršta sriuba buvo tikrai skani. Kol baigėme valgyti visai sutemo. Toliau lijo, kaip ir visą dieną, temperatūra lauke pasiekė tris laipsnius. Bet pasitaikė geras kelias su 140 greičio limitu. Žinoma, niekas taip nelėkė, bet kelias buvo tiesus ir lygus, nors ir neapšviestas. Ir greitai supratome kodėl – mus pasitiko kelio išplatėjimas su būdelėmis priekyje. Na ką, apsisukti jau per vėlu, traukiam pinigines ir atiduodam moteriškei 10 zlotų. Gerai, kad šiek tiek išsikeitėm prie sienos, visgi šiais laikais turėti vien tik banko kortelę neužtenka. Na, bet tokiu prastu oru, kai matomumas prastas, važiuoti lygiu ir plačiu keliu yra tikrai geriau nei standartiniais Lenkijos keliukais velkantis paskui kokį nors vilkiką. Artėjant prie kelionės tikslo privažiavome dar vieną būdelių eilę. Nesupratęs ką tai galėtų reikšti, kišu pro langą anksčiau gautą čekį. Bet kažkas ne taip – netinka. Žemiau esančiame ekrane pasirodo 10 zlotų užrašas. Viskas aišku. Mus ką tik nureketavo. Prieš pat įvažiavimą į miestą. Na, ką padarysi, sukandę dantis baigiame kelionę erdviame hostelio kieme.

Užsakinėdamas kaip tik tokį ir parinkau, šiek tiek toliau už miesto, bet kad būtų kur pasistatyti slidžių ir kitokio inventoriaus prikrautą mašiną. Įvertinimų buvo visokių, bet daugelis skundėsi dėl didoko atstumo nuo miesto. Kadangi mums atstumas – ne problema, drąsiai žengėme į vidų. Maloni mergaitė parodė kur mūsų kambarys ir vos tik įėjome pradėjo atsiprašinėti, kad ten šalta. Logiška, nes radiatorius taip pat buvo visiškai šaltas. Nubėgo, greit atnešė elektrinį radiatorių ir pasiūlė parodyti kitą, šiltesnį kambarį. Kuris buvo dar ir keturvietis. Kadangi kaina nesikeitė, mes džiugiai priėmėme šį pasiūlymą, nes pirmajame kambaryje be dviaukštės lovos buvo gal tik koks metras iki sienos – vietos tikrai nedaug. Net jei ir poreikiai vienai nakčiai yra nedideli.

[Antrą istorijos dalį galite rasti čia]