Pamenate, praeitame įraše minėjau, kad reikės aplankyti Rygą dar kartą. Ir ne šiaip kada nors, bet tuomet, kai miestas bus pasipuošęs. Minėjau ne be reikalo, nes tuo metu jau turėjau bilietus. Jei šiame puslapyje būtų pigių kelionių kategorija, tai šis įrašas keliautų būtent ten, nes Ecolines padarė akciją ir bilietas į vieną pusę tekainavo 30 litų. Net iš Vilniaus iki Klaipėdos brangiau gaunasi. Visgi, buvo ir kitas, dar geresnis pasiūlymas – nukeliauti iki Talino už 35 litus. Bet dėl gana ilgos kelionės tam reikėtų bent 3 laisvų dienų, o akcija kelionėms buvo tik iki gruodžio 9.
Taigi, nusipirkau bilietą ir pradėjau ieškotis nakvynės. Naudojuosi couchsurfing sistema, dažnai priimu žmones pas save į namus. Todėl, žinoma, norėjau pas ką nors apsistoti ir Rygoje. O be to, kai keliauji vienas kompanija niekada nepamaišys. Ypač kas nors iš vietinių žmonių, kurie ir apie miestą, apie šalį turi ką įdomaus papasakoti. Todėl ir pradėjau ieškotis iki kelionės likus daugiau nei trims savaitėms. Iš pradžių vieną kitą request’ą išsiųsdavau, vėliau jau daugiau, kol kiekiai pasiekė net po kelias užklausas per dieną. Net ir išsiuntus apie 20 laiškų niekas neatsiliepė. Dėl ko buvau tikrai sumišęs… Tiesą sakant, taip pat buvo ir su Estija… Na taip, kai man parašo kas nors iš Lenkijos, tai pagalvoju, ir vėl jie, bet kaip paaiškėjo, tai tikrai malonūs žmonės, ir vien dėl to, kad kaimynai, tai tikrai ne priežastis nepriimti. Iki pat kelionės pradžios nesulaukęs nė vieno teigiamo atsakymo pradėjau galvoti, kaip čia geriau pasielgus, kad kelionės statusas „ekonominė” liktų nepakitęs. Kirbėjo du variantai: pasikeisti grįžimo datą ir grįžti tą pačią dieną, arba paieškoti kokio nors hostelio. Pradėjau nuo antrojo. Ir labai nustebau, pamatęs, kad galima rasti vietų tik už truputį daugiau nei 20 litų. Viską permetęs nusprendžiau, kad apsimoka likti prie originalaus plano ir pabūti mieste dvi dienas. Vėliau pastebėjau, kad su akcija pirktų bilietų datų keisti net negalima.
Norėdamas kuo daugiau laiko praleisti mieste išvykimo laiką pasirinkau gana anksti: 7:30. Prie stoties mašinos palikti nesinorėjo, o ir gyvenu ne itin toli, nusprendžiau, kad reikia važiuoti autobusu. Autobusas tiesiai nevažiuoja, bet truputį paeiti neatrodė kaip didelė bėda. Pas mane dažniausiai taip jau gaunasi, kad išeinu taip, kad būčiau kaip tik tuo metu, kai turi atvažiuoti autobusas. Jau šiek tiek skubėdamas apsirengiu, nusileidžiu žemyn, išeinu į vis dar tamsoje skendintį lauką, išlendu iš už namo kampo ir matau kaip iš šiek tiek toliau esančios stotelės išvažiuoja autobusas. Pasirodo, kaip dažnai būna, ėmė ir atvažiavo viena minute ankščiau. Velnias! – Nusikeikiu mintyse. Kaip minėjau prieš tai – gyvenu ne itin toli nuo stoties. Nematydamas kitos išeities (sekantis autobusas tik už gero pusvalandžio…) patraukiau pėsčiomis. Taip mano penktadienio vakare planuotas kelių minučių pasivaikščiojimas tampa nebloga rytine mankšta. Ne itin malonu eiti tuščiomis ir tamsiomis gatvėmis, bet čia netikėtumų jau nebebuvo, atėjau per 24 minutes ir dar turėjau palaukti.
Pustuštis (važiavo apie 10 žmonių) autobusas į Rygą atkeliavo kaip ir buvo numatyta: 11 valandą. Sniego nėra, temperatūra apie nulį. Kiek girdėjau, panašiai turėtų būti ir Klaipėdoje. Visgi, nežinau ar taip būna Klaipėdoje, bet čia visur buvo baisiausiai slidu. Jei ne paberta druska, kai kurias vietas praeiti ant dviejų kojų būtų buvę tikrai sunku. Iš anksto šiek tiek pasidomėjęs apie miestą, buvau pasižymėjęs trys vietas kurias noriu aplankyti: okupacijos muziejų, karo muziejų ir turizmo informacijos centrą, kad sužinočiau ką dar galima ir verta aplankyti. Pirmiausia pasiekiau lengviausiai randamą objektą – okupacijos muziejų. Mano dideliam nusivylimui jis buvo uždarytas. Iki pavasario. Tikriausiai pastatas yra nešildomas. Neesu dėl to tikras, bet ta priežastis atrodė logiškiausia, kodėl muziejus vėl veiks tik pavasarį. Ką gi, neveikia – keliaujam toliau. Kadangi mieste lankausi tik antrą kartą, tai kaip tiksliai rasti tai ką norėjau – nežinojau. Dėl to per daug nesijudindamas patraukiau klaidžiomis senamiesčio gatvelėmis. Nors temperatūra buvo apie 0 laipsnių, po kurio laiko pradėjo jaustis, kad visgi ne vasara. Bet mano dideliam džiaugsmui pamačiau parako bokštą, kuriame ir įsikūręs karo muziejus. Per daug negalvodamas užsukau į vidų.
Nusipirkęs 3 eurus kainuojantį bilietą pradėjau kelionę. Muziejus tikrai didelis, 5 ar 6 aukštai. Kai kurios ekspozicijos atnaujintos, kai kurios dar ne, bet bendras įspūdis tikrai geras. Eksponatų tiek, kiek mūsų Kauno karo ir devinto forto muziejuose kartu sudėjus. O gal net ir daugiau. Gaila, viskas latviškai. Net ir atnaujintose ekspozicijose nebuvo jokių angliškų užrašų. Šiek tiek keista, žinant, kad muziejų lanko ir užsienio turistai, kurių buvo net ir mano vizito metu. Ekspozicijos apima įvairius laikotarpius, nuo seniausių laikų iki šiais laikais kareivių naudojamų uniformų. Ypatingai patiko karinių laivų ir tankų, naudotų antro pasaulinio karo metu kolekcija. Ir dar traukinių, kuriuos naudojo Vokiečiai. Niekad nebūčiau pagalvojęs, kad jie buvo pagaminę dviem šalia einančiais bėgiais važiuojantį 800 mm monstrą. Būtų tikrai įdomu tokį pamatyti gyvai, gal Vokietijoje dar kur nors likęs. Laivų modeliai su „belenkiek” patrankų taip pat pat pasirodė įspūdingai. Viską sudėjus, manau verta aplankyti šį muziejų, nors ir didelis, bet tos kelios valandos praleistos jame tikrai neprailgo.
Išėjęs iš muziejaus papietavau, ir, kadangi jau buvo beveik sutemę, pradėjau medžioti išpuošto miesto vaizdus.
Peržiūrėjęs informaciją apie hostelį, pamačiau, kad pirmą kartą atvykti ir užsiregistruoti reikėtų iki 18 val. Pasinaudojęs nemokamu McDonalds internetu susiradau vietą žemėlapyje. Atstumas maždaug 3 kilometrai. Laiko yra, nusprendžiau keliauti pėsčiomis. Buvau skaitęs komentarų, kad tas rajonas ne pats saugiausias, bet tik tiek. Taigi, susiradau reikiamą krypti ir leidausi į žygį per miestą. Temperatūra jau buvo pliusinė, ledo ant visų paviršių nė kvapo. Vos palikus senamiesčio zoną pasitiko gana niūrūs pastatai, daugelis statyti sovietmečio metu. Paėjus dar truputį nebelimo ir žmonių, dėl ko buvau nustebęs dar labiau. Visą kelią ėjau vienas. Na gerai, vienu metu buvo kažkoks žmogelis einantis ta pačia kryptimi ir dar keli laukę stotelėje. Tikrai keista, kad taip tuščia, nors gatvės viduriu eik – niekas nevažiuoja. Ta zona tikriausiai gana sena, bet jau ne senamiestis, nors dalis kelio buvo grįsta skaldytu akmeniu su tramvajaus bėgiais viename šone. Jais karts nuo karto pravažiuodavo ne pirmos jaunystės tramvajus pilnas žmonių, bet einančių gatve – nė gyvos dvasios. Jaučiausi tarsi eidamas vidurnaktį, nors tuo metu dar nebuvo net 6 valandos vakaro. Ir tik turėdamas žemėlapį su savo koordinatėmis šiaip ne taip radau savo ieškomą objektą. Vos viena neapšviesta iškaba ant lauko sienos. Bet čia dar nieko, žvyruotas kiemas visai neapšviestas, vos rūsio nesumaišiau su įėjimu. O kai paspaudžiau durų skambutį, pasirodė, kad balsas kitame gale nesitikėjo sulaukti svečių. Pakilus pasitiko pasimetusi moteriškė su kažkokiu vyriškiu, kuriai angliškai kelis kartus pakartojau ko atvykęs. Panašu, kad ta mergina dirba dar neseniai, nes vyriškis jai viską aiškino ir rodė. Na o kai jau išsiaiškinome, kokiu tikslu atvykau, manęs paklausė kokiame puslapyje dariau rezervaciją. O taip, tikrai atsimenu! Bet turėjau atsispausdinęs sistemos siųstą laišką, kurį parodžius viskas stojo į savo vietas. Kaip jau buvau matęs nuotraukose, hostelis visai jaukus, naujai suremontuotos patalpos, gražiai atrodančios lovos. Darbuotoja man įteikė kambario raktą kartu su magnetine lauko duris atrakina čia kortele, švarią patalynę ir parodžiusi kambarį leido pasirinkti bet kurią laisvą lovą. O pasirinkimo buvo daug, pastebėjau tik vieną užimtą lovą, tą, kuri buvo šalia rozetes. O rozetę pastebėjau pirmiausia, nes telefoną tai reikės vakare pasikrauti. Bet radau ir dar vieną, šalia sofos su staliuku. Taigi, tą lovą ir rezervavau. Kaip vėliau paaiškėjo, sprendimas buvo geras, nes toje kambario pusėje, perskirtoje siena niekas daugiau nenakvojo. Šešiolikos lovų kambaryje nakvojome trise.
Eiti iki hostelio tuščiu miestu nebuvo itin jauku, bet nepasidaviau vilionėms likti hostelyje ir nebepamatyti lempučių girliandomis ir įvairiomis dekoracijomis padabinto miesto. Žinoma, galėjau sėsti į tramvajų ir važiuoti juo, bet vėlgi, nusprendžiau eiti pėsčiomis, tik šį kartą kitokiu maršrutu, tokiu, kokiu važiuoja 7 numerio tramvajus. Maršrutas gavosi kitoks – aplinka tokia pati. Bet bent jau sužinojau, kur yra arčiausiai senamiesčio esanti stotelė. Nebuvau tikras, ar tikrai norėsiu eiti trečią kartą.
O dabar apie kalėdines eglutes ir šventiškai papuoštą miestą. Būtų buvę tikrai gražu, jei aplinkui viskas baltuotų. Bet nebaltavo. Užtai buvo pakankamai šilta, netgi sakyčiau šilčiau nei praeitą kartą. Kuo žinoma džiaugiausi, nes šiltą orą mėgstu labiau nei šaltą. Grįžtant prie šventinių dekoracijų, na, jų tikrai buvo. Šen bei ten pakabinta girliandų, šian bei ten žvaigždžių ar kitokių kalėdinius motyvus primenančių dekoracijų. Įvairių eglučių taip pat buvo. Tik kažkaip neradau nė vienos kuri būtų tokia graži kaip pas mus katedros aikštėje. Gal belandžiodamas po visą senamiestį aš jos ir neradau, bet mažai tikėtina, nes apėjau beveik viską. O kitokių gražiai atrodančių vietų radau net kelias. Labiausiai džiaugiausi padaręs daug gražių nuotraukų. Nors pačiame papuošime nepamačiau kažko wow, dėl ko Vilnius galėtų nusileisti Rygai. Turint laiko kokį savaitgalį manau verta aplankyti. Viskas turėtų dar labiau alsuoti kalėdine dvasia kai pasnigs. Tik neaišku, ar nebus slidu, kaip kad buvo man atvykus.
Taigi, pabaigęs savo vakarinį pasivaikščiojimą patraukiau link tramvajaus stotelės. Pirmą kartą pamatęs šią transporto priemonę (o teko pamatyti naują, kas dar labiau sustiprino įspūdi) šiek tiek nustebau, nes Lietuvoje jų nėra nė viename mieste. Kaip supratau iš vaizdų karo muziejuje, tramvajus Ryga turi jau seniai, nes šiuos buvo galima pamatyti ir senose nuotraukose. O ir keliuose mačiau tris skirtingo amžiaus transporto priemones, kas dar kartą įrodė, kad jos važinėja jau seniai. Nors šiaip manau, kad tramvajus turėtų pasiteisinti tik senamiestyje, kur yra akmenuotas grindinys, nes visur kitur tik bereikalingai užims tam tikrą gatvės plotą, kuriuo galėtų važiuoti mašinos ar kitoks ratuotas transportas. Na, gal dar pasiteisintų, jei važinėtų virš žemės iškeltomis trasomis. Tokiu atveju būtų netgi labai gerai, nes nemaišytų jokiam kitam transportui. Taigi, sulaukęs reikiamo tramvajaus nusipirkau 1,2 euro kainuojantį bilietą ir grįžau į savo nakvynės vietą.
Manau galiu rekomenduoti savo pasirinktą „Fire fighter” hostelį ir kitiems apsistojusiems Rygoje. Dėl kainų nežinau, ar visada tokios, bet šis ne sezono metas man tikrai patiko. Patalpose šilta, jauku. Kiti du kambariokai kažką rusiškai visą vakarą diskutavo, bet tai problemų nesukėlė. Nors naktį kelis kartus buvau prabudęs, kai kažkas iš jų keliavo į tualetą. Na ir lovos čiužinyje dar truputį jautėsi spyruoklės, bet tai irgi nedidelė problema.
Sekantį ryta jokių konkrečių planų jau nebeturėjau. Papusryčiavęs nusprendžiau miestą pasiekti eidamas Dauguvos pakrante. Dar visai atsitiktinai aptikau lauke esantį žydų muziejų su tūkstančiais karo metu nužudytųjų pavardžių. Mėgsta jie susireikšminti. O Dauguvos pakrantė pasirodė visai tvarkinga. Nors ir daryta ar restauruota sovietmečiu, jos būklė tikrai geresnė nei šalia Neries esančio ir metalais bei duobėmis besišypsančio takelio. O viena atkarpa netgi renovuota, pasijaučiau tarsi būdamas Japonijoje, kur dauguma paupių atrodo būtent taip.
Likusį laiką toliau pravaikščiojau mieste. Belaukiant šeštos valandos net atsibodo. Bet oras buvo tikrai geras, pliusinė temperatūra, net saulė į vakarą išlindo. Pats miestas labai panašus į Vilnių, tik senamiestis pasirodė didesnis, bet čia dar klausimas, kuris iš tikrųjų didesnis. Tik naujos statybos kažkaip visai nemačiau, bet gali būti dėl, kad ne toje miesto pusėje buvau. Nors Vilniuje ir tarp senų pastatų galima aptikti naujus statinius.
Bendrai paėmus galėčiau teigti, kad kelionė buvo visai įdomi, tik būtų užtekę ir vienos dienos. Arba antrą dieną išvykti reikėjo anksčiau. Sekantį kartą manau užteks ir vienos dienas, kaip kad praeitą kartą, ne tiek jau ir daug trunka pasiekti Latvijos sostinę. Bent jau iš Vilniaus.