Jau sulaukęs 4 valandos su gurgiančiu pilvu traukiu tiesiai į ryte matytą salotų užkandinę. Pradedu tyrinėti meniu, bet ten dirbantis Italas man kažką sako, o aš nieko nesuprasdamas rodau į nuotrauką ir sakau norimo patiekalo numerį. Supratęs, kad Itališkai man nieko nepaaiškins kažkaip angliškai pasako, kad virtuvė nebedirba ir liko tik sumuštinių. Ko ko, bet sumuštinių tai tikrai nevalgysiu. Nusivylęs išeinu sveiko maisto ieškoti. Esant kokiam prekybos centre Lietuvoje tai nebūtų problema, bet čia dar aptinku tik KFC. Net šiurpas nupurto pagalvojus apie tuos riebaluose permirkusius mėsgalius. Tai neturėdamas ko prarasti einu iki prekybos centro galo. O pačiam gale, nusileidus į pirmą aukštą užmatau, kažkokią kavinę kurioje turi iš anksto paruoštų salotų. Žinodamas, kad tai paskutinė vieta šiame centre, sumoku 8€ ir skaniai pavalgau. Ne pilnai sočiai, bet čia gelbsti iš Lietuvos atsivežti sausainiai.
Parkas su Renesanso laikų pastatais
Sekantis artimiausias objektas kurį noriu aplankyti yra parkas su Renesanso laikų pastatais. Jis kaip ir netoli, bet vis dar kepinant tam begaliniam karščiai eiti nesinori. Net mąsčiau, gal iškeisti į kokį gaiviai vėsinamą muziejų, bet nusprendžiu surizikuoti, ir įšokęs į reikiamą, bet pergrūstą autobusą atkeliauju iki parko. Begaudydamas šešėlius pamatau kioską, kuriame prekiauja ledais. Užmatau, kad turi ir „Granite“ – Itališkų vaisinių ledų be pieno. Nesusilaikau ir nusiperku, nors žinau, kad jie gana saldūs ir su nemažai cukraus. Bet bent jau šalti ir su mėta, tai visai gaiviai vėsina. Tik ne tokie geri kaip teko ragauti Sicilijoje – čia labiau kaip sultys su mažais ledų gabaliukais. Bet nėra ko stebėtis, gaminti fabrike. Keliaudamas link parko dar pagalvoju, kaip dabar reiks bilietą nusipirkti – abi rankos ledais užimtos! Bet vos atvykęs pamatau, kad kvartalas laisvai pasiekiamas ir jokio bilieto pirkti nereikia. Nėra didelis, ne kaip muziejus, tik keletas pastatų. Bet gražių. Dar užmatau švaraus vandens fontaną, nusiplaunu rankas ir mėgaujuosi sena architektūra. Besigrožėdamas puikiu objektu mėgaujuosi ir vėsesniu nei bet kur kitur oru – atrodo čia patenka mažiau saulės, o ir gamta duoda savo, neatsispindi viskas kaip nuo asfalto ar trinkelių. Taip keletą kartų apėjęs ir prifotografavęs pradedu galvoti, ką dar nuveikti.
Nedidelis, bet ypatingai gražus
Nieko doro nesugalvojęs apeinu šalia esantį gražų parką ir patraukiu namų link. Kelias palei upę visai įdomus, o dar ir tiltas kažkoks įdomesnis priekyje turėtų būti. Kad būtų įdomiau nufilmuoju savo pasivaikščiojimą, o po to įgarsinu pirmų dienų įspūdžius. Tik neilgai tuo išeina pasidžiaugti, nes po geros valandos kalbėjimo, pamatau kad programėlė įrašė viso labo 1 minutę mano pasakojimo ir išsijungė. Žiauriai susinervinu, anksčiau viskas veikdavo gerai, o dabar, po kažkokio kvailo atnaujinimo ėmė ir nustojo veikti… Visiškai be nuotaikos užsuku į pakeliui esantį Lidl, pasiėmu daržovių su humusu, nes bandelių ar kitokio šūdmaisčio visai nebesinori ir patraukiau namo. Rajonas kuriame apsistojau neatrodo kaip pats saugiausias, pilna visokių juodų ir kitokių neaiškių tipų, valkiojasi, sėdi ant laiptų, geria, rūko. Tokie, beviltiški varguoliai be ateities, kurie gyvenime jau nieko daugiau ir nepasieks. Bet nesikabinėja, tai grįžtu be nuotykių. Kambaryje vis dar karšta, nors prognozės jau lyg ir pranešė šiek tiek vėsesnį orą. Visas suprakaitavęs ir lipnus nusiprausiu, pakalbu su butioku, kuris pasirodo yra iš Argentinos, bet moka Itališkai ir dabar ieško darbo pardavimų srityje ir nueinu miegoti. Tikrai kitoks jausmas, Lietuvoje jei ir būna karšta, tai tik dienos metu, vakarais dažniausiai atvėsta, o čia karšta ir naktį. Aišku, grįžti tokiu oru išties smagu, bet bute tvankiau nei lauke, tai tas smagumas išgaruoja vos tik įžengus pro duris.
Praeitas: Auto muziejus vs LaPiste 500. Turim laimėtoją!
Sekantis:Egipto muziejus Turine: didžiausia senovės Egipto meno kolekcija už Kairo ribų
Šalia esantis parkas taip pat vertas dėmesio