Norėčiau pasidalinti savo asmenine patirtimi ir pastebėjimais apie visiems žinomą, deja, šiomis dienomis nepakankamai praktikuojamą katalikų maldos formą – rožinį. Taipogi atkreipti dėmesį į jo naudą ir reikalingumą apskritai ir būtent šiuo metu, kai žmonijos kultūrinis įdirbis tiesiog niekinamas ir nepaisomas, o drauge trupa taip plonas sveiku protu grįstos civilizacijos sluoksnis, vis labiau užleisdamas vietą chaosui, neužtikrintumui, baimei ir nerimui. Iš tiesų, apie rožinį kalbėti ir rašyti galima labai daug, mat tai gana sena dovana bažnyčiai, kuri ištisus šimtmečius lydima pačių įvairiausių stebuklų, neįtikėtinų liudijimų ir turinti gana miglotą, bet svarią istoriją. Šiandien dauguma minėtų dalykų mums tėra pasakos iš praeities arba tikėjimo išbandymas, todėl per daug į tai nesigilinsiu. Kam įdomu, tai vien naršant interneto resursus šia tema, galima praleisti nemažiau laiko, nei kokiame Youtube. O kol kas užteks priimti faktą, jog rožinis yra antgamtinė dovana (galima būtų sakyti ir apreiškimas) bažnyčiai. Dovana yra iš tikrųjų labai svarbi, tai liudija paprastas faktas, jog per visą jos gyvavimo istoriją būta įvairiausių erezijų, bandymų keisti, skandinti užmarštin, naikinti istoriją ir patį rožinį, nepaisant visko, mes jį vis dar turime. Jo reikalingumas dabar kur kas labiau kritiškas, nei dažnas įsivaizduoja!
Pirmiausia, reikėtų perspėti skaitytoją, jog tikrai nesu rožinio guru. Visai priešingai, pats jį praktikuoju viso labo mažiau, nei metus, mat man jis visuomet atrodė kažkas, kuo užsiima močiutės ir Marijos radijas, na ir šiaip koks nors pavienis nukvakėlis. Tarsi reliktas, kuris geriausiu atveju manęs visiškai neliečia, o blogiausiu tiesiog švaisto brangų laiką. Iš tiesų, tai ydingas požiūris, galiu tiktai pasidžiaugti, kad dėl jo pataikiau į klausyklą, o tenai kunigas pašventino ir padovanojo rožinį. Na ir pradėjau jį naudoti. Iš pradžių visiškai neteisingai, kada papuola, kada pačiam malonu. Negana to, visiškai nesirinkdamas paslapčių pagal bažnyčios kalendorių ir įprastą praktiką. Matyt suveikė sugedusio laikrodžio principas, nes kaip ir šie teisingai rodo du kartus per parą, taip ir man kelis kartus pavyko pataikyti, nes gana greitai atradau pamokymų kodėl, kada ir kaip reikėtų melstis rožinio maldas, kad jis būtų naudingas.
Kas yra rožinis
Čia reikėtų šiek tiek išskirti rožinio maldas ir patį rožančių (kaip karolius). Mat maldos ant karolių nėra vien katalikų bažnyčiai būdingas dalykas. Būtent katalikiškas maldos būdas jį padaro išskirtiniu ir gana sudėtingu, labai galingu dvasiniu įrankiu, turinčių galią pakeisti tiek pačius žmones, tiek jų gyvenimus, kai kada netgi įtakoti reikalus žmonijos lygmeniu, bei labai daug dalykų tame tarpe. Taip yra dėl to, kad į šias rožinio maldas yra supakuota: disciplina, verbalinės maldos, meditacija, Šv. raštas, psalmės, mistinė malda. Tai tarsi archyvas, kuriame susegtas ir suspaustas visas katalikiškas tikėjimas. Negana to, jis tinka tiek asmeniniam, tiek bendruomeniniam ar viešam naudojimui. Trumpai tariant, tai yra Jėzaus gyvenimas iš Švč. Mergelės Marijos perspektyvos, o tai reiškia dar daugiau dalykų, iš kurių dabar svarbu tai, jog dvasine prasme, jis iš tiesų yra rožių vainikas Marijai, bet jo centre visos žmonijos atpirkėjas Jėzus Kristus. Todėl kas meldžiasi rožinį šlovina Dievą ir tuo pačiu atiduoda deramą garbę Švč. Mergelei Marijai. Jeigu tikėti įvairių laikų bažnyčios mistikų pranašystėmis, tai rožinio malda iš tiesų yra skirta būti paskutiniu gelbėjimosi lynu laikų pabaigoje, kai iš visos bažnyčios teliks tiktai rožinis ir eucharistija.
Disciplina
Pirmas ir greičiausiai atsiskleidžiantis rožinio maldų aspektas yra disciplina, kuri ir yra raktas į vaisingą rožinį. Ir klysta tie, kurie sako, jog ai, kai yra nuotaikos, kai turiu laiko, kai tikėjimas liejasi per kraštus, tada meldžiuosi, o kitais atvejais, tai neva, nei man patinka, nei Dievui priimtina… Tikrasis rožinis prasideda būtent nuo planavimo ir laiko jam skyrimo. Net ir Šv. Rašte, pačioje pirmoje knygoje, Kaino ir Abelio istorijoje (ir ne tik čia) yra užuomina. Dievui priimtina, kai žmogus paskiria/paaukoja geriausius dalykus iš to, ką turi. O ką žmogus, plikas nuogas atėjęs į pasaulį, kuriame jam niekas iš tiesų nepriklauso, turi geresnio už savo brangų laiką ir tuščias rankas sudėtas maldai? Ne veltui tradicinėse lotyniškose Šv. Mišiose yra žodžiai (smilkalų palaiminimas): „Būk palaimintas to, kurio garbei sudegsi“. Ir štai, suplanuojant geriausią dienos metą rožinio maldai, jau padaroma auka. O pats rožančius dar net į rankas nepaimtas!
Taigi, bažnyčios rekomenduojama disciplina, jog rožinį reikėtų kalbėti kiekvieną dieną, po penkias paslaptis (o tie, kurie gali, tai yra skatinami kalbėti po visas penkiolika):
| Pirmadienis | Džiaugsmingosios |
| Antradienis | Skausmingosios |
| Trečiadienis | Garbingosios |
| Ketvirtadienis | Džiaugsmingosios |
| Penktadienis | Skausmingosios |
| Šeštadienis | Garbingosios |
| Sekmadienis | Pagal bažnyčios laiką* |
O Spalio mėnesį, minint stebuklingą rožinio pergalę 1571 metais vykusiame Lepanto mūšyje, jo kalbėjimo tvarka būtų tokia:
| Spalio 1, 4, 7 … 28 | Džiaugsmingosios paslaptys |
| Spalio 2, 5, 8 … 29 | Skausmingosios paslaptys |
| Spalio 3, 6, 9 … 30 ir 31 | Garbingosios paslaptys |
Patarčiau, ypač pradedantiems, žiūrėti į šią discipliną ne tiek, kaip į griežtą reikalavimą, nuleistą iš viršaus, o kaip į tikslą, mat šnekant simboliškai, tai pirmasis Šv. Trejybės asmuo, Dievas tėvas įkūnytų sveiką protą, tai yra tobulumas, gyvybė ir visa ko priežastis. Jis yra griežtas, visada teisingas ir reikalaujantis tobulumo. O žmonėms tiek sveiko proto, tiek tobulumo paprastai trūksta ir šie eina iki jų klupdami visą gyvenimą, neretai, net ir visai neprieina, o kai kurie ir iš vis neina… Antrasis asmuo yra Jėzus Kristus, įkūnijantis žmogišką prigimtį ir meilę. Tai reiškia, jog pradedant rožinį kur kas svarbiau yra gera valia ir nuoširdžios pastangos, nei apsimestinis/primestinis tobulumas. Antai Šv. Teresė iš Avilos, Karmelitų motina ir bažnyčios mokytoja yra rašiusi, kiek kartų jinai negalėdavo melstis ir dėl to kentėdavo, bet tada rasdavo Kristų toje pačioje kančioje. Panaši ir mano patirtis šiuo atveju, kad ir kokie keblumai, nepasisekimai ištiktų, Kristus, yra tas, kuris kenčia drauge, kuris per šią bendrą žmogišką prigimtį yra artimai susijęs su kiekvienu žmogumi. Jis nebūtinai vargus ir kančią pašalina, bet visada perkeičia širdį taip, kad ji galėtų mylėti Dievą ir viską iškęsti ir įvykdyti, šitaip jis atperka mus Dievui ir čia į gyvenimą ateina trečiasis asmuo, Šv. Dvasia, simboliškai šnekant, gyvenimas tiesoje, nebijojimas matyti dalykų tokių, kokie jie yra iš tiesų. Tiesa, katalikų tikėjimas savo esme remiasi ne simboliais, o tikru asmenišku vieno Dievo trijuose asmenyse pažinimu, tačiau simboliai dažnai padeda apreikšti tikėjimo dalykus racionaliai. Kiek nukrypau nuo temos, bet esmė, jog dažnai geriau prie disciplinos prieiti palaipsniui, vis labiau perprantant jos prasmę, o ne šokti į ją stačia galva, bet kai kada geriau ir atvirkščiai. Vienaip ar kitaip, svarbu ją pasiekti.
Verbalinės maldos
Pats rožinis susideda iš įprastų katalikiškų verbalinių maldų, bet jos gali nežymiai keistis, priklausomai nuo bendruomenės, intencijos ir kalbėjimo būdo. Pvz. malda „O Marija…“ gali būti pakeista Fatimos maldelėmis („O Mano Jėzau…“), o baigiamosios maldos gali būti pakeistos malda angelui Mykuolui ir Šv. Širdžių prefacijomis, ar Sveika karaliene ir maldomis Šv. Tėvo intencija. Esminga, jog rožinyje verbalinės maldos susijungia į visumą ir atsiskleidžia tarsi gėlės žiedlapiai persipynę ir suaugę į vieną kvapnų žiedą. Jos yra tai, kas nupiešia formą, kurią vėliau nuspalvina meditacijos. Be to svarbus ir maldų skaičius, mat pilną rožinį (penkioliką paslapčių) sudaro 150 Sveika Marija maldų, šis skaičius gražiai sutampa su 150-čia psalmių iš Šv. Rašto, dėl ko man asmeniškai sunku priimti modernią rožinio versiją iš keturių slėpinių (200 Sveika Marija), mat jis suardo harmoniją disciplinos ir verbalinių maldų lygyje, o meditaciniame lygmenyje papildomos šviesos paslaptys ir taip pasiektinos. Tikint, jog rožinis yra dangiškas kūrinys, tai pagal nutylėjimą jis yra tobulas. Jeigu tobulas, tai žmogus jo patobulinti negali, gali tiktai sugadinti… Vienaip ar kitaip, tikintieji praktikuoja tiek vieną, tiek ir kitą, tad tenka spręsti pačiam. Verbalinių rožinio maldų schema tinkanti abiems versijoms būtų tokia:
Meditacija
Kaip jau esu minėjęs, katalikams meditacija nėra tas pats, kaip, tarkim, budistams ar jogams, kuomet įsitaisoma patogiai ir užsiimama pasinėrimu į „vidinį kosmosą“. Mums meditacija yra pirmiausia Šv. Rašto epizodų apmąstymas, kuomet mes, tarsi avys kramtome žolę. Mat žolė šiaip nėra labai maistinga (bent jau ne iš karto), todėl avys (ir kiti žolėdžiai) paprastai kramto, žiaumoja, nuryja, atryja, vėl kramto, kol išspaudžia iš jos visus naudingus syvus. Taip ir mes, nuolat mąstome, kramtome, vaizduojamės, pamirštam, prisimenam ir vėl kramtom Dievo žodžius, kol jie išskleidžia savo naudinguosius syvus. O rožinio maldos, kaip tik yra puikus įvadas į katalikišką meditaciją, mat jos sukasi aplink penkiolika paslapčių apie kurias sukame savo mintis ir vaizduotę kalbėdami verbalines rožinio maldas.
| Pirmoji paslaptis: | Viešpaties Angelas apreiškia Marijai, kad ji taps Išganytojo Motina. Melskime nuolankumo dorybės. |
| Antroji paslaptis: | Marija aplanko šventąją Elžbietą. Melskime, kad taip mylėtume artimą, kaip Marija. |
| Trečioji paslaptis: | Viešpats Jėzus gimsta Betliejaus tvartelyje. Melskime, kad galėtume pamilti neturtą savo gyvenime. |
| Ketvirtoji paslaptis: | Marija aukoja Kūdikėlį Jėzų šventykloje. Melskime paklusnumo dorybės. |
| Penktoji paslaptis: | Marija ir Juozapas randa Jėzų šventykloje tarp mokytojų. Melskime, kad nuolat ieškotume Jėzaus. |
| Pirmoji paslaptis | Viešpats Jėzus Alyvų sode krauju prakaituoja. Prašykime gailesčio už savo nuodėmes. |
| Antroji paslaptis: | Viešpats Jėzus skaudžiai plakamas. Melskime apsimarinimo dorybės. |
| Trečioji paslaptis: | Viešpats Jėzus žiauriai karūnuojamas erškėčiais. Melskime, kad mokėtume priimti pažeminimus. |
| Ketvirtoji paslaptis: | Viešpats Jėzus neša kryžių ir kelis kartus suklumpa. Prašykime, kad kantriai pakęstume vargus. |
| Penktoji paslaptis: | Viešpats Jėzus, prikaltas prie kryžiaus miršta. Melskime, kad taip mylėtume Dievą, kaip jis mus myli, ir mokėtume aukotis už kitus. |
| Pirmoji paslaptis: | Viešpats Jėzus trečią dieną keliasi iš numirusių. Prašykime, kad išaugtų mūsų tikėjimas. |
| Antroji paslaptis: | Viešpats Jėzus įžengia į dangų. Melskime vilties dorybės ir dangaus troškimo. |
| Trečioji paslaptis: | Jėzus atsiunčia Marijai ir apaštalams Šv. Dvasią. Prašykime meilės dorybės ir apaštališko uolumo. |
| Ketvirtoji paslaptis: | Ketvirtoji paslaptis. Dievo Motina su kūnu paimama į dangų. Prašykime laimingos mirties malonės. |
| Penktoji paslaptis: | Marija vainikuojama dangaus ir žemės Karaliene. Melskime gilaus pamaldumo Dievo Motinai. |
Kodėl verta kalbėti rožinį
Iš tiesų antraštė galėtų skambėti ir taip: „Kodėl verta kalbėti rožinį vyrams“. Mat šie besirūpindami fiziniu šeimos gerbuviu dažnai pamiršta dvasinį. O labai gaila, nes Dievo sutvarkymu egzistuoja tam tikra hierarchija, kurios dėka Jo malonė gali pasiekti visus. Vyrai, turėdami galią laiminti savo šeimos narius, kalbėdami rožinį, gali pelnyti labai daug malonių sau ir savo šeimoms. Be to, rožinis yra sudėtingas įrankis, tikrai vertas vyriško proto ir pastangų. Jis ugdo discipliną, mąstymą, įvairius gebėjimus, bei palengvina vertybių puoselėjimą. Ne veltui pirmosiomis rožinio dienomis jį gavo būtent vyrai.
Tačiau rožinis naudingas visiems, vienas iš praktiškiausių ir didžiausių jo privalumų yra tas, jog būdamas Kristo-centriškas, turėdamas ryšį su Šv. Raštu ir psalmėmis (iš kurių sudaryta didžioji dalis Šv. Mišių liturgijos), dar gi būdamas meditacinio pobūdžio, jis turi galią pašventinti dieną (Sekmadienį) tuo atveju, jeigu dėl rimtų priežasčių nėra galimybės dalyvauti Šv. Mišiose. Tiesa, šiuo atveju reikėtų sukalbėti visus penkiolika slėpinių.
Be šių dalykų, taip pat yra galimybės pelnyti visuotinius atlaidus kalbant rožinį bažnyčioje ar šeimoje. Negana to, kalbantys rožinį gauna 15 Švč. Mergelės Marijos pažadų:
- Kas tiktai ištikimai tarnaus kalbėdamas Rožinį gaus svarbiausių malonių.
- Ypatingos ir didžiausios malonės pažadėtos tiems, kurie kalbės Rožinį.
- Rožinis bus galingas šarvas prieš pragarą, jis sunaikins ydas, sumažins nuodėmę, įveiks erezijas.
- Jis padės suklestėti vertybėms ir geriems darbams; užtikrins sieloms nesibaigiantį Dievo gailestingumą; atitrauks žmonių širdis nuo pasaulio aistrų ir tuštybės, pakels jas į amžinų dalykų troškimą. O kad sielos pašventintų save šiuo būdu.
- Siela, kuri laiduos save man kalbėdama Rožinį, nepražus.
- Kas bekalbėtų Rožinį su pasišventimu ir apmąstytų Šventąsias paslaptis, tas niekada nebus nugalėtas sunkumų ir nepasisekimų. Dievas teis jį Savo teismu, todėl jis nepražus nenumatyta mirtimi; jei jis bus teisus, jis liks Dievo malonėje ir bus vertas amžinojo gyvenimo.
- Kas turės savyje tikro pasišventimo Rožiniui, nemirs be bažnyčios sakramentų.
- Tie kurie ištikimai kalba Rožinį, savo gyvenimo ir mirties metu regės Dievo šviesą ir gausybę Jo malonių. O mirties valandą mėgausis Šventųjų vaisiais danguje.
- Ištrauksiu iš skaistyklos tuos, kurie buvo pasišventę Rožiniui.
- Ištikimieji Rožinio vaikai užsitarnaus aukštą laipsnį dangaus šlovėje.
- Tu gausi viską, ko manęs prašysi melsdamas Rožinį.
- Visi, kurie platina Šventąjį Rožinį, gaus mano pagalbą savo skurde, varge ir sunkumuose.
- Iš savo Dieviškojo Sūnaus gavau pažadą, kad visi Rožinio advokatai būtų užtariami viso dangiškojo teismo savo gyvenime, taipogi ir mirties valandą.
- Visi kurie meldžiasi Rožinį yra mano vaikai, broliai ir seserys mano sūnaus, Jėzaus Kristaus.
- Pasišventimas manajam Rožiniui yra didis lemties ženklas.
Jeigu visa tai dar neįtikino, tai aš nebežinau, ką daugiau parašyti. Galiu tiktai priminti apie prašymą kalbėti po penkias paslaptis kas dieną Fatimos ir Akitos apsireiškimų metu dėl gresiančių Rusijos klaidų (komunizmo) išplitimo, bei visos žmonijos išnykimo pavojaus. Įdomus faktas trečiosios Fatimos paslapties kulto atstovams, jog iš tiesų, Akitos apsireiškimas yra ta neatskleistoji trečioji paslaptis, tą patvirtino Šv. Tėvas Benediktas XVI. O tenai kalbama apie tai, kaip vyskupas sukils prieš vyskupą, t.y. bažnyčia bus draskoma vidinės apostazės, modernizmo ir kitų dalykų, siutinančių Dievą. Tai gana rimti dalykai, reikalaujantys Rožinio, Švč. Sakramento adoracijų, pirmųjų Šeštadienių ir atgailos. Todėl būtent šiuo laiku, Rožinis siūlo galimybę būti herojiškais, linkiu ja pasinaudoti visiems, jauniems ir seniems.
Nuorodos
The Blessed Mother, the Rosary and the Battle of Lepanto
Youtube: Gaudiosa Mysteria (Lot. džiaugsmingosios paslaptys)
Norėtųsi, kad rožinio malda plačiau paplistų, ypač tarp vyrų katalikų. Beje, o kodėl nėra Šviesos slėpinio. juk šį slėpinį įvedė Šv. Jonas Paulius II.
Šviesos slėpinių nėra todėl, kad šis rašinys apie tradicinį rožinį, kuris yra iš trijų slėpinių.