Pirmieji Šeštadieniai – Švč. Mergelės Marijos Nekaltosios Širdies Mišios

Aš – lyg vynmedis, skleidžiu saldų kvapą; ir mano žiedai neša garbingų ir puikių vaisių. Aš – gražiosios meilės, baimės, pažinimo ir šventos vilties Motina. Manyje yra visa kelio ir tiesos malonė; manyje visa gyvenimo ir dorybės viltis. Ateikite pas mane visi, kurie manęs trokštate, ir pasisotinkite mano vaisiais. Juk mano dvasia saldesnė už medų, mane paveldėti geriau už medų ir korį. Mano atminimas per visų amžių kartas. Kas mane valgo, dar labiau alks; kas mane geria, dar labiau trokš. Kas klauso manęs, neturės gėdytis; kas elgiasi pagal mane, nenusidės; kas skleidžia mano šviesą, turės amžinąjį gyvenimą.

Skaitinys iš Išminties knygos. (Sir 24,23-31).

1917 metais Portugalijos kaimelyje Fatimoje trims piemenėliams Liucijai, Jacintai ir Pranciškui apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tų metų birželio 13d. ji Kalbėjo: „Jėzus nori žemėje įsteigti mano Nekaltosios Širdies garbinimą. Kas jį priims, tam aš pažadu išganymą. Šios sielos bus Dievo mylimos lyg gėlės, kurias aš dedu, kad papuoščiau Jo sostą“.

Nekaltoji Širdis

Iš tiesų Švč. Mergelės Marijos Nekaltosios Širdies kultas yra labai giliai įsišaknijęs krikščionybėje, drįsčiau sakyti, tai yra kertinis Naujojo Testamento akmuo, mat jis prasideda nuo tada, kai šventykloje aukojamas kūdikėlis Jėzus. Būtent nuo čia, Nekaltosios Mergelės Marijos meilė savo Sūnui ir Tėvui ima ypatingai traukti į pasišventimą šiai Nekaltajai Širdžiai. Pažindami šią meilę, pamažu įsisąmoniname, jog pasišventimas Švč. Mergelės Marijos Nekaltajai Širdžiai yra neatskiriamas nuo jos Sūnaus, mūsų Viešpaties, Jėzaus Kristaus garbinimo. Kadangi Marija nuolatos parodo kelią pas žmonijos Gelbėtoją. Dar daugiau, visa Marijos būtis tegali būti suvokiama jos nuolatinio, nesavanaudiško bendradarbiavimo su išganingais ir atperkančiais jos Sūnaus darbais. Tai ką tikime apie Mariją yra paremta tuo, ką tikime apie Kristų ir ką išmokstame apie Mariją, apšviečia tikėjimą Kristumi.

Todėl tikintieji turėtų išklausyti ir skaityti viską, ką žmogiškoji Marijos širdis mums siūlo ir primena: visus jos džiaugsmus ir sopulius, paslėptus tobulumus, visų svarbiausia, jos nekaltąją meilę savo Dievui, jos Motinišką meilę savo Dieviškajam Sūnui, jos gailestingą ir užjaučiančią nuodėmingiems ir varganiems vaikams čia žemai.

Pastabos iš apsireiškimo Fatimoje

Septyni Švč. Mergelės Marijos priminimai ir pamokymai sutinkami būtent Fatimos apsireiškime. Apie patį apsireiškimą daug nerašysiu, nes tikrai apstu medžiagos internete, tenoriu atkreipti dėmesį į septynis Fatimos apsireiškimų epizodus, o dar labiau į tai, kokias pastabas ir pamokymus jie perduoda šių dienų tikintiesiems, gyvenantiems praėjus šimtui metų nuo šio apsireiškimo.

Angelas

Prieš prasidedant Švč. Mergelės Marijos apsireiškimams Fatimoje, 1916 m. tris vaikus pradėjo lankyti angelas. Viena iš tų vaikų, Liucija Santos užrašė savo atsiminimus apie jį:

Kai jis prisiartino, pamatėme jo bruožus. Mes buvome apstulbę ir susitelkę, nieko nesakėme vienas kitam. Ir jis prakalbo: „Nebijokite. Aš esu taikos angelas, melskitės su manimi“. Jis atsiklaupė, prisilenkė galva iki žemės. Antgamtinio impulso vedami, darėme tą patį, kartodami su juo žodžius, kuriuos girdėjome jį sakantį: „Mano Dieve, tikiu, garbinu, viliuosi ir myliu Tave. Prašau atleidimo tiems, kurie netiki, negarbina, nesivilia ir nemyli Tavęs“. Pakartojęs šią maldą tris kartus, atsistojo ir tarė mums: „Melskitės šiuo būdu. Jėzaus ir Marijos širdys pasirengusios jus išklausyti“.

Liucija Santos

Manau, kad šis epizodas turėtų būti pastaba pirmiausia kunigams, kadangi jie priimdami įžadus, atsižada savo pačių valios ir įsipareigoja vykdyti Dievo valią, tad jie tampa tarsi angelais žemėje. Jie turi pareigą vesti Dievo vaikus į maldą, todėl turėtų atkreipti dėmesį, kaip elgiasi Fatimos angelas. Gal ir ne tiek svarbu Šv. Mišias laikote lotyniškai ar sava kalba, svarbu ar pagarbiai, ar atsisukę į Dievą. Jeigu rūpinatės, kad liturgija būtų pagarbi, tie kurie turi vaikų širdis seks paskui Jus. Lotyniškame maldos Šventajam Mykolui Arkangelui tekste yra žodžiai apie Šėtono dvasią: „satanam aliosque spiritus malignos“, nežinau ar tai gražus žodžių žaismas su angliškuoju misaligned (neteisingai nusistatęs, nederantis, neteisingai atsisukęs), ar tiesiog sutapimas, bet vertėtų susimąstyti.

Tikintiesiems tai patarimas susirasti kunigą, kuris pagarbiai nusistatęs Dievo atžvilgiu, jis neleis jums prapulti. Tai gal ir nebuvo tiek reikšminga pastaba apsireiškimo metais, tačiau dabar, po įvairių liturgijos reformų, įgauna itin stulbinančią svarbą!

Trys piemenėliai

Visi trys vaikučiai meldėsi žalos atlyginimo maldą, kaip angelas buvo juos išmokęs, tačiau jų gyvenimas pasikeitė dar labiau, po pačios Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo. Nepaisant grasinimų kankinimais ir mirtimi neilgai trukusio pagrobimo metu. Vaikai išliko sąžiningi, šventi ir pasišventę Švč. Motinai ir Švč. Trejybei. Nors du vaikai iš trijų buvo perspėti, kad greitai atkeliaus į Rojų, visi trys išliko pamaldūs ir beaukojantys atlyginimus už nusidėjėlius.

Manau, tai gražus padrąsinimas visiems tikintiesiems laikytis apaštalinio tikėjimo, neapleisti maldų ir aukoti atlyginimo maldas už visus savuosius, tikinčius ir ne. Nes ant tokio tikėjimo stovi bažnyčia ir tokie taps kulnu, sutraiškysiančiu gyvatės galvą.

Stulbinančios pranašystės

Sesuo Liucija ilgai laikė paslaptyje pranašystes, gautas apsireiškimo metu. Jai buvo apreikšta, kad pirmasis pasaulinis karas greitai baigsis, bet po jo seks antrasis. Ji taip pat buvo perspėta, kad po šio karo išplis komunizmas. O, jeigu Rusija nebus pašventinta Švč. Mergelės Marijos Nekaltajai Širdžiai, ji išplatins šias komunizmo klaidas per visą pasaulį. Manau, gana akivaizdu, jog dabar gyvename supami šių klaidų…

Šokančios saulės stebuklas

1917 m. Spalio 13 d., paskutinio Švč. Motinos apsireiškimo metu, Liucijai buvo duotas pažadas, jog bus įvykdytas toks stebuklas, kuris nepaliks galimybių dvejonėms. Ir iš tiesų, 70 000 žmonių minia susirinko nuo lietaus permirkusioje, purvinoje vietovėje šio stebuklo stebėti. Tarp jų buvo ir daugybė skeptikų, tačiau stebuklas buvo iš ties nuostabus. Saulė atrodė tarsi sidabrinė sfera, šokanti tarp debesų ir savo įvairiaspalviais spinduliais nušviečianti aplinką. Paskui ji prisiartino prie žmonių ir išdžiovino jų šlapius drabužius, bei purvą. Kai kurie žmonės buvo išgydyti nuo ligų, daug kitų atsivertė. Net atkakliausi ateistai nesugebėjo užginčyti šio stebuklo.

Mažiausia ką galima galvoti apie šį stebuklą šiandien, turbūt, tai tikėjimo dovana, išdžiovinanti ašarų slėnius, sutrupinanti net klampiausią purvą, nuspalvinanti gyvenimą gražiausiomis spalvomis, nepaliekanti abejingų. Tai kvietimas į nuostabią ir baisią vietą, į Dievo namus ir dangaus vartus, į bažnyčią, kad galėtumėte gauti šią dovaną.

Šventojo Rožinio svarba

Kalbant apie Fatimos apsireiškimą, negalima neįvertinti Rožinio svarbos. Tikriausiai tai nėra sutapimas, jog vaikai, prieš aplankant angelui, praktikavo rožinio maldą kiek tik sugebėjo. O kuomet apsireiškė pati Švč. Mergelė Marija, vilkinti baltu, paauksuotu drabužiu, rankoje ji laikė rožinį. Šio rožinio karoliai spindėjo, bet dar skaičiau švytėjo kryželis. Pirmojo apsireiškimo metu, vaikams buvos pasakyta kalbėti rožinį kas dieną, tam, kad pasauliui būtų duota taika ir nutraukti karai. Paliepimas buvo pakartotas visų penkių apsilankymų metu. O per paskutinį apsilankymą, Ji prisistatė, kaip Rožančiaus Mergelė.

Švč. Mergelės Marijos apdaras ir rankoje laikomas rožinis, manau, kreipia dėmesį į rytų ir vakarų bažnyčios vienybę. Kadangi rožinis iš esmės yra Marijos psalmynas, praktikuotas šventųjų, nuo pat ankstyvųjų Bažnyčios laikų. Todėl, kaip vakarų katalikai turi rožinį, išlikusį iki šių dienų, kaip Marijos psalmyno versiją. Panašų dalyką turi ir rytų bažnyčia. Ir būtent šis 150’ties psalmių psalmynas, šis 15’kos paslapčių rožinis, tikiu, yra jėga, galinti suvienysianti visą bažnyčią, nuo rytų iki vakarų. Tai yra gyvybiškai būtina malda ir todėl kiekvienas katalikas turėtų melsti rožinį bent po penkias paslaptis kas dieną.

Fatimos malda

Rožinis gavo šiokių tokių pakeitimų dėka Fatimos apsireiškimų. Vaikų buvo paprašyta pridėti vadinamąją Fatimos maldą, po kiekvienos paslapties:

„O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro ugnies, nuvesk į dangų visas sielas, o ypač tas, kurioms labiausiai reikalingas Tavo gailestingumas.“

1930 m. ši malda buvo oficialiai patvirtinta visuotinėje bažnyčioje. Ir nors nelaikoma privaloma, ji taip išpopuliarėjo, kad rožinio versija be šios maldelės yra itin retai sutinkama.

Reparacijų svarba

Nors minėta Fatimos malda yra labai trumpa, ji daug pasako apie pagrindinę Fatimos žinutę, jog svarbu ne tik melsti rožinį, bet ir daryti aukas vardan pasaulio gerovės. Vieno iš apsireiškimų metu Švč. Motina parodė vaikams gazdinančią pragaro viziją. Prašydama melstis ir daryti reparacijas už nusidėjėlių atsivertimą, ji papasakojo ir tai, koks pasibjaurėtinas atrodo pasaulis Dievui ir apreiškė savo ir savo Sūnaus liūdesį dėl daugybės žmonių, nusisukusių nuo Jėzaus, kuris yra „Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“. Todėl yra gyvybiškai svarbu paguosti Jėzaus širdį.

Aukodami kasdienius darbus, vargus, ligas, bei melsdamiesi už nusidėjėlius ir skaistyklos vėles, mes galime sulaukti pokyčių.

Pirmieji Šeštadieniai

Ką liūdna Ieva atėmė, tu gražini per meilią atžalą. Kad raudantys žvaigždes pasiektų, atrakini dangaus vartus.

Liucija tapo vienuole. 1925 m. gruodžio 10 d. Pentevedros vienuolyne jai vėl apsireiškė Švč. Mergelė Marija ir parodė savo Sopulingąją Širdį. Dievo Motina kalbėjo: „Mano dukra, štai mano Širdis, vainikuota erškėčių, kuriais ją nuolat bado nedėkingi žmonės savo piktžodžiavimais ir nedėkingumu. Bent jau tu stenkis mane paguosti ir paskelbk, kad visiems, kurie penkis mėnesius, kiekvieną pirmą šeštadienį…

• atliks išpažintį,
• priims šventąją Komuniją,
• sukalbės trečdalį rožančiaus paslapčių,
• ir pabus kartu su manimi 15 minučių mąstydami apie 15 rožančiaus paslapčių,

…kad man atsilygintų, aš pažadu padėti mirties valandą visomis malonėmis, reikalingomis jų sielų išganymui“.

Atlikdami pirmuosius šeštadienius, mes ne tik ypatingai pagarbiname Nekaltąją ir Sopulingąją Marijos Širdį, ne tik įvykdome Fatimos Dievo Motinos nurodymą melstis už nusidėjėlių atsivertimą, bet ir maldaujame Viešpatį Rusijos atsivertimo, bei pažadėtojo Nekaltosios Marijos Širdies triumfo. Norint gauti šias didžiules malones, reikia:

1. Prieiti sakramentinės išpažinties.
   1926 m. vasario 15 d. seseriai Liucijai apsireiškė Kūdikėlis Jėzus. Sesuo paklausė, ar išpažintį galima atlikti iki aštuonių dienų prieš pirmą šeštadienį. Jėzus atsakė: „Taip, ir netgi ilgiau, svarbu, kad tie, kurie mane priima, būtų malonės būklėje ir kad turėtų ketinimą atsilyginti Nekaltajai Marijos Širdžiai“.
2. Vertai ir pagarbiai priimti šv. Komuniją.
   Ją reikia priimti būtinai pirmaisiais mėnesio šeštadieniais ir penkis kartus be pertraukos – dėl kokių nors priežasčių praleidus Komuniją, reikia pradėti skaičiuoti iš naujo.
3. Užtenka sukalbėti vieną rožančiaus dalį (penkias paslaptis).
4. Reikia (atskirai nuo rožančiaus) bent 15 minučių mąstyti apie vieną ar kelias iš 15 rožančiaus paslapčių.
5. Visą tai reikia daryti su intencija permaldauti ir paguosti Nekaltąją Marijos Širdį, žeidžiamą nuodėmių ir abejingumo.

Nuodėmės prieš Nekaltąją Širdį

1930 m. gegužės 29d. sesuo Liucija prašė Viešpaties paaiškinimo, kodėl reikia atlikti būtent penkis pirmuosius šeštadienius. Apsireiškęs Jėzus kalbėjo: „Mano dukra, priežastis yra paprasta. Yra penkių rūšių įžeidimai ir šventvagystės prieš Nekaltąją Marijos Širdį:

• Šventvagystės prieš Nekaltąjį Prasidėjimą.
• Prieš jos nuolatinę mergystę.
• Prieš jos dieviškąją motinystę, kartu nepripažįstant jos ir žmonių Motina.
• Šventvagystės tų, kurie viešai siekia įdiegti vaikų širdyse abejingumą, panieką ar netgi neapykantą šiai Nekaltajai Motinai.
• Ir tų, kurie ją tiesiogiai įžeidžia jos atvaizduose.

Baigiamosios mintys

Jeigu žmonės žinotų kas yra amžinybė, jie darytų viską, kad tik pakeistų savo gyvenimus.

Švč. Motina Jacintai

Kaip toli matomas mažos gėlytės grožis, kaip toli maža žvakelė meta savo spindulius, taip nešvankiame pasaulyje spindi geras poelgis. Kadangi pradžioje buvo kalbama apie sielas puošiančias Dievo sostą, tai pabaigai derėtų į kelias tokias atkreipti dėmesį. Patarčiau daugiau paskaityti apie tris katalikų šventąsias: Šv. Lidviną iš Šiedamo, Šv. Jacintą ir Šv. Bernadetę Subiru.

Šv. Lidvina beveik visą gyvenimą pragyveno paralyžiuota, kentė visus įmanomus fizinius skausmus, bei paskutinius septynis gyvenimo metus praleido akla, bet ji praleido savo gyvenimą melsdamasi ir parodė, kad „malda yra laimės šaltinis“.

Šv. Jacinta per didžiąją 1918 m. gripo epidemiją susirgo pneumonija, kuri taip ir neišgijo, bet peraugo į pleuritą su išoriniu pūliniu ir galiausiai į tuberkuliozę. Pro kairiame šone susiformavusią žaizdą pasklido nemalonaus kvapo pūliai. Nepaisant skausmo, ji nesiskundė. Kai Liucija jos paklausė, ar labai kenti? Ji atsakė taip, bet viskas gerai, aš kenčiu dėl mūsų Viešpaties, norėdama pasiūlyti šią kančią, kaip reparaciją Nekaltajai Marijos Širdžiai, už nusidėjėlių atsivertimą ir už Šventąjį Tėvą.

Šv. Bernadetė nuo vaikystės buvo liguista, gyveno skurde ir prastai maitinosi. Kiti ją laikė kvaila, jai išsivystė cholera ir ūmi astma. Vėliau itin skausminga kelio tuberkuliozė. Jos ausys pūliuodavo, dėl to ilgus laikotarpius ji buvo kurčia. Bet jos žodžiai išliko gražūs:

„Aš praleisių kiekvieną akimirką mylėdama. Tas kuris myli, nepastebi savo išbandymų; o gal tiksliau gali juos mylėti.“

Šv. Bernadetė Subiru

Kuomet žmonės susiduria su ligomis, dažnai yra gundomi tapti depresyviais, piktais ar nusivylusiais, tarsi rojus turėtų būti čia ir dabar. Tačiau Šv. Bernadetė, Jacinta ir Lidvina pateikia iššūkį, kuris itin reikšmingas pandemijos metu: priimti kančią, ligą ir skausmą, kuris duodamas mums dabar, kad galėtume pasiruošti ateinančiam gyvenimui.

Galiausiai priminsiu, jog ir Švč. Mergelė Marija nežada mums laimės šiame gyvenime, o būsimajame. Ir tai padrąsina, duoda vilties, leidžia nepasiduoti baimei, bet nuolankiai priimti viską kas įvyksta taip, kaip įvyksta ir tokiu būdu išlikti žmonėmis.

Nuorodos

• 7 Things You May Not Know About Fatima
• Devotion to the Immaculate Heart of Mary
• Father Roger J. Landry: Fatima, the Rosary, and the Path to Peace
• How Far That Little Candle Throws Her Beams
• Prayer and the Sacraments by father Henry a Hohnston SJ.
• The Immaculate Heart of Mary: Gateway To Holiness, Purity And Love