Atsikėlę pakankamai anksti pradėjome svarstyti, ką būtų galima nuveikti, nes nors kelionė ir nebus trumpa, bet kitoje Austrijos pusėje reikia atsirasti tik vakarop. Pasiūlymas aplankyti technikos muziejų buvo atmestas dėl laiko stokos, tokiems muziejams dažniausiai reikia turėti pakankamai laiko, kad nereikėtų labai skubėti. Tramvajų muziejų atmetėme taip pat, bet tada kilo visai nebloga mintis aplankyti pusiaukelėje esantį miestą. Sėdome į iš vakaro prie namų pastatytą automobilį ir besidžiaugdami saule patraukėme Salzburg‘o link. Važiuojant geru keliu kelionė neprailgo, bet pasiekus miestą pradėjo snigti. Didelės snaigės atrodė gražiai, tik mintis apie tolimesnę kelionę tokiu oru atrodė ne itin viliojanti. Bet nustūmę visas tokias mintis po gerų dešimties minučių neradę kur palikti mašiną prisiparkavome SPAR prekybos centro požeminėje aikštelėje ir patraukėme į miestą.
O šis tikrai vertas dėmesio. Įsikūręs šalia stačių kalno šlaitų, kuriems valyti yra net atskira profesija. Vien ko verti namai, kurių viena pusė susiliejusi su beveik vertikaliai stačiu kalno šlaitu. Išskirtinė vieta, išskirtiniai ir žmonės. Pasak mūsų draugo iš Austrijos – čia gyvena daug turtingų žmonių. Pamačius Maserati parduotuvę pačiame senamiesčio centre su tuo sutikti visai nesunku. Kadangi mėgstame gamtą ir kalnus, patraukėme kalnų taku link pilies. Vaizdai tikrai gražūs, o dar ir visos medžių šakos pasidengė gražiu sniego sluoksniu – vaizdas kaip kokioje pasakoje. Bekeliaudami ir besimėgaudami įspūdingais vaizdais gana greitai pasiekėme ir pagrindinį tikslą – miesto pilį. Tik užlipę iki jos sužinojome, kad už įėjimą reikės sumokėti dar aštuonis eurus. Ne vienbalsiai, bet nusprendėme, kad reikia aplankyti. O ten, kaip ir daugelyje pilių dar visas mini miestas įsikūręs. Šiek tiek pavaikščioję lauke, užsukome į vidų, kur palaukus kelias minutes gavome po audio gido aparatą ir kartu su palyda pradėjome ekskursiją. Buvo įdomu pamatyti ir išgirsti, kaip buvo statoma pilis, kur kokie kambariai, ir kam jie naudojami. Kaip niekas jos nebuvo užėmęs, išskyrus Napoleoną, kuriam visi tiesiog pasidavė. Visgi, įspūdingiausias momentas buvo kai mes užlipome ant pilies bokšto. Tokių vaizdų kasdien nepamatysi. Pasigrožėję ir pasifotografavę pabaigėme savo kelionę su audio gidais, apėjome likusias ekspozicijas ir patraukėme mašinos link. Jau ir temti pradėjo, o mūsų dar laukė geras kelio gabalas iki kelionės tikslo. Kadangi aikštelė, kurioje palikome mašiną turėjo tik pirmą nemokamą valandą, norėdami iš jos išvažiuoti susimokėjome dar 8 eurus. Ne pigiausia vieta mašinai palikti, ypač kai nori sau ramiai ir per daug neskubant aplankyti miestą.
[Not a valid template]
Išvažiavus iš miesto pastebėjome, kad dujos beveik baigėsi, čia ir vėl gelbėjo mūsų draugas iš Austrijos, turintis mobilų internetą telefone. Bet jokių džiugių naujienų neišgirdome – degalinės, kuri prekiautų dujomis niekur pakeliui nėra. Na, gal kartais netyčia bus vėliau, kur nors netoli Tobadill kaimelio, į kurį ir keliaujame. Neturėdami pasirinkimo tęsėme kelionę naudodami benziną, bet gana greitai kirtę Vokietijos sieną pamatėme, kad degalinėje mūsų norimo kuro yra. Tik kaina beveik tokia pati kaip Austrijoje – 69 Euro centai už litrą. Likusią kelionės dalį oras nelepino, bet ir labai netrukdė – geri keliai daro savo. Ir beveik iki pat kaimelio, į kurį keliavome. Tik namo, kuriame mūsų jau laukė anksčiau atvykę draugai atrasti iš pirmo karto nepavyko. O dar ir stipriai snigti pradėjo, vienoje vietoje mašina vos užkilo į statų kalniuką. Ratai sukasi, o automobilis stovi vietoje.
Komentarai apie “Salzburg [4 dalis]”