Toliau – Hiroshima. Apie 9 valandos kelio vietiniais traukiniais. Šiaip ne taip ir blogai, kaip gali atrodyti, visą dieną nesėdi, tai persėsti, tai dar kas nors, pajudi šiek tiek, kelionė stipriai nenuvargina. Tik su visais laukimais, ir dar vienu blogu įsėdimu į traukinį, dėl ko turėjau laukti ir grįžti atgal, viskas užtruko beveik 12 valandų. … Tęsti skaitymą „Kaip aš Okonomiyaki Hiroshimoje ieškojau”
Sekanti stotelė – Gifu. Jei ne Mouri sensei, senas bičiulis, kuris kažkada dirbo KTU universitete ir kartais atvyksta į Lietuvą, tikriausiai antrą kartą nebūčiau ten važiavęs. Nes jau lankiausi šiame mieste 2013 metais. Tai nors laiko praėjo išties daug, bet niekas per daug nepasikeitė. Realiai yra pilis, pilies parkas ir keletas muziejų. Ne itin daug … Tęsti skaitymą „Apie Gifu ir ne tik”
Kai planavau kelionės maršrutą, Kanazawa miestą pasirinkau kaip ne itin nuo Tokyo nutolusį miestą, kurį verta aplankyti. Tik kitoje kalnų pusėje, tai dar tikėjausi, kad kokių gražių kalnų peizažų pavyks pamatyti keliaujant vietiniais traukiniais. Visgi, kai pradėjau dėlioti kelionės maršrutą, radau, kad kelionė truks 12 val., tokia iš ilgesnių, bet puikiai tinkančių Seishin 18 kippu … Tęsti skaitymą „Kanazawa – miestas „išvirkščiojoje” Japonijos pusėje”
Jau net nežinau kelintą kartą ten lankausi. Ir net beveik 3 mėnesiams, kuo labai džiaugiuosi. Norėjau, man atrodo 2021 metais atvykti, net bilietus turėjau, bet dėl dar nepasibaigusios pandemijos skrydis buvo atšauktas. Tą kartą nepavyko, bet tais pačiais metais įstojau į ISM universitetą, kuo taip pat džiaugiuosi. Tuomet pernai galvojau, jau vasaros metu nuvykti į … Tęsti skaitymą „Japonija. Vėl?!”
Prabudau dar neišaušus, apie 3:15 ryto. Žadintuvo net nereikėjo – kūnas pats žinojo, kada metas keltis. Jaučiausi pakankamai žvalus, nors miego buvo nedaug. Išlipęs iš lovos greitai apsitvarkiau, nusiprausiau veidą ir patikrinau telefoną. Pastebėjau, kad mano Uber vairuotojas jau atvyksta, nors jį užsakiau tik 3:40. Laimei, buvau beveik pasiruošęs, tad greitai užbaigiau ruošą ir nusileidau … Tęsti skaitymą „Nuo Indijos karščio iki Lietuvos lietaus”
Pabudau visiškoje tamsoje. Viešbučio kambarys, neturintis langų, atrodė lyg bunkeris. Ištraukiau telefoną patikrinti laiką – jau rytas. Penkioliktoji ir paskutinė mano kelionės diena. Pajutau palengvėjimą – Indija jau buvo spėjusi atsibosti, ir mintis apie grįžimą namo kėlė džiaugsmą. Vis dėlto, dar visa diena prieš akis, dar viena galimybė patirti kažką įdomaus. Vakar vakare jau buvau … Tęsti skaitymą „Atsisveikinimas su chaotiško žavesio šalimi”
Pabudau nekantraudamas leistis į paskutinį skrydį per Indijos platybes. Po greitos rytinės ruošos pirmas nuėjau į viešbučio restoraną po atviru dangumi, suteikdamas Asami papildomo laiko susikrauti daiktus. Mane pasitiko nežinomos virtuvės kvapai, bet pasirinkau saugų variantą- skrebučius ir omletą. Man baigus prisijungė ir Asami, tai tiesiog palaikiau jai kompaniją. Išsiregistruojant kilo šiek tiek neaiškumų dėl … Tęsti skaitymą „Kelionė baigėsi, bet nuotykiai ne!”
