Keliaudamas šiek tiek supaprastinu savo rytinę rutiną, bet stiklinės vandens ir mankštos nepraleidžiu. Taip ir šį kartą, prasimankštinęs suvalgiau dar vieną 7pack pietų rinkinį, tik jau midi dydžio, kurį buvau atsivežęs iš Lietuvos. Šį kartą tai buvo jautiena su saldžiosiomis bulvėmis. Dieną prieš tai dar galvojau, ar pasiimti ir suvalgyti per pietus, ar pasilikti trečios dienos pusryčiams. Ir nors pusryčiams pasirodė išties daug, bet keliaudamas daug vaikštau, tai viskas puikiai susivirškina.
Objektas kurį buvau suplanavęs aplankyti buvo beveik 2-jų valandų atstumu važiuojant vietiniu autobusu. Tai pastebėjęs antros dienos vakare šiek tiek pavėlinau savo registraciją, kad nereikėtų labai anksti keltis norint suspėti. Ir labai tuo džiaugiausi, nes be streso viską susitvarkęs galėjau išeiti apie 8 val. ryto.
Kaip ir buvau suplanavęs, po 2-jų valandų kelionės Heathrow oro uosto kryptimi objektą pasiekiau kelios minutės prieš prasidedant ekskursijai. Tai buvo naujas biurų pastatas, pastatytas buvusios automobilių stovėjimo aikštelės vietoje. Ekskursiją vedė šį objektą stačiusios įmonės atstovai, kas padarė ją išties įdomią. Jie pateikė įdomių detalių apie statybos procesą, pavyzdžiui, kad buvo užsisakę specializuotus aliuminio elementus iš Turkijos ir išsiuntė UK ekspertus atlikti kokybės kontrolės, nes jei kurios nors dalys būtų brokuotos, nebūtų laiko išsiųsti naujų prieš jas montuojant. Apibendrinant, tai buvo gražiai atrodantis biurų pastatas, bet gana standartinis tokio tipo architektūros festivaliui. Antrą kartą dėl ilgos kelionės pirmyn ir atgal tokio objekto tikriausiai nelankyčiau.
Kaip ir pridera moderniam pastatui – viduryje didelis artriumas per kelis aukštus
Buvau visiškai apšalęs, pamatęs, kad iki kitos vietos, kurią planavau aplankyti, reikia važiuoti net 3 valandas. Po ilgos kelionės, kurią ką tik nuvažiavau, nusprendžiau, kad neverta vėl taip toli keliauti. Vietoj to nusprendžiau apsilankyti arčiau esančiame bendruomenės sode, kurį pasiekti užtruks 2 valandas važiuojant autobusu. Be to, objektas buvo arčiau miesto centro, kas suteikė daugiau galimybių pamatyti ką nors įdomaus vakare.
Tačiau po 2 valandų dardėjimo autobuse, nors ir nebuvo labai blogai, antrame aukšte pro priekinį stiklą galima visai smagiai apžiūrinėti miestą, sodas pasirodė mažas ir neįspūdingas. Nusivyliau pamatęs visai paprastą sodą su keletu daržovių, keliomis gėlėmis, šiltnamiu, kažkokia, tarsi kavine ir keliais, kažką veikiančiais žmonėmis. Beveik toks pats, kaip pas tėvus kaime, tik su daugiau gėlių. Viską apėjau per 10 minučių ir net nežinojau kaip elgtis toliau. Buvau išties nusivylęs… Pagal renginio aprašymą tikėjausi daug daugiau.
Keliaujant autobuso antro aukšto priekyje galima pamatyti išties nemažai miesto
Po šio greito apsilankymo prisėdau šalia esančiame parke ir pradėjau tikrinti žemėlapį vildamasis rasti kokį kitą įdomų objektą, kuris dar veiktų ir būtų netoli. Tačiau neradau nieko, kas mane sudomintų. Nesugalvodamas ką toliau aplankyti nusprendžiau tiesiog pasivaikščioti šioje miesto pusėje. Na, ne tik pasivaikščioti, bet ir įgarsinti dienos nuotykius.
Eidamas žaliuojančiais takais ir klausydamasis paukščių giesmių, pasakojau apie savo dieną, reflektuodamas įvairius momentus. Tai buvo puikus būdas ne tik prisiminti svarbiausius įvykius, bet ir atsipalaiduoti. Mąsčiau, kaip dirbtinis intelektas susitvarkys su šiuo kalbų mišiniu – gal išeis toks pat keistas kokteilis kaip mano diena Londone?
Bevaikščiodamas visai netyčia aptikau didelį Tesco prekybos centrą. Vedamas smalsumo užsukau, nors nieko pirkti ir neplanavau. Bet kai pamatau nuolaidas, mano taupumo instinktas suveikia kaip gerai sutepta mašina. Tad šį bei tą nusipirkau pusryčiams, vakarienei, ir net saldainių dėžę suvenyrams. O ta visai nemaža dėžė kainavo tik vieną svarą! Jaučiausi kaip tikras loterijos laimėtojas. Šis apsipirkimas buvo kaip mažas nuotykis, ieškant geriausių pasiūlymų. Tik va, į kuprinę viskas netilpo – teko nešiotis kaip kokiam Kalėdų Seneliui.
Viename iš kiemų betyrinėjant miestą
Turėdamas šiek tiek laiko norėjau paieškoti kinų parduotuvių – gal rasiu ką nors įdomaus iš Japonijos. Deja, šis žygis priminė Don Kichoto kovą su vėjo malūnais – įrašinėdamas dienoraštį nenorėjau atsidaryti „Google Maps” ir ieškoti. Na ir kuprinė jau buvo taip prikimšta, kad niekas nebūtų tilpę, tai dėl to labai nesijaudinau. Būčiau turėjęs nešti dantyse!
Kelionė namo vėl truko apie dvi valandas. Sėdėjau antrame autobuso aukšte, bet šį kartą vaizdais grožėtis negalėjau – lauke jau buvo tamsu. Kelionė buvo lėta ir ilga, bet bent jau galėjau paklausyti įdomių podcast’ų.
Sunkiai policijai sekėsi prasibrauti
Tą vakarą praleidau kruopščiai planuodamas sekančią dieną – Open House lankytinų objektų maršrutą ir tvarkaraštį. Renginio svetainėje buvo tiek daug pastatų, kad net galva sukosi bandant suderinti laiką ir vietas. Iš pradžių bandžiau žymėti vietas Google žemėlapyje, bet su šimtais pasirinkimų tai tapo varginančiu darbu – reikėjo atidaryti kiekvieną objektą, perskaityti aprašymą ir pridėti jį prie žemėlapio. Vietoj to, nusprendžiau peržiūrėti svetainės katalogą ir sudaryti sąrašą rajonų, kuriuose buvo keletas arti esančių lankytinų vietų, pavyzdžiui, dizaino kvartalas.
Naudodamas šią strategiją, sugebėjau sudaryti efektyvų tvarkaraštį, kuris sumažino kelionės laiką tarp objektų. Po daugiau nei valandos strategavimo ir plano tobulinimo, pagaliau turėjau optimalų šeštadienio Open House tyrinėjimų tvarkaraštį. Baigęs planuoti, pasijutau kaip karvedys prieš didelį mūšį – viskas suplanuota, belieka įgyvendinti. Nors tai užtruko, bet jausmas, kad rytoj galėsiu efektyviai aplankyti įdomiausius objektus, nuteikė gerai.
Miegoti nuėjau apie 23 valandą Londono laiku (tai būtų apie 1 valandą nakties Lietuvos laiku), jausdamasis gerai pasiruošęs rytojaus nuotykiams. Gulėdamas galvojau, kad jei architektas taip kruopščiai planuotų pastatą, kaip aš savo maršrutą, tai būtų tikras šedevras. Su šia mintimi ir užmigau, laukdamas įdomios dienos.