Apie Koronavirusą COVID-19

Su apmaudu ir gėda tenka žiūrėti į žiniasklaidos gąsdinimo kampanijas, neinformatyvumą. Bet nemažiau gėdingas kai kurių pavienių žmonių abejingumas, pašaipos ir kretiniški, netgi amoralūs pasisakymai šia tema. Tai ne tik amoralu, skatina apatiją, bet ir daro tam tikrą žalą, kelia nesusipratimus ir paniką dėl panikos. Šiuo rašiniu noriu atstatyti pusiausvyrą ir savais žodžiais perteikti informacijos, kuri, deja, nėra tokia populiari, kokia turėtų būti tiek užsienio, tiek ir Lietuvos žiniasklaidoje. Taipogi būtų puiku išsklaidyti abejingą ir neatsakingą požiūrį į šią pandemiją. Taip, pandemiją, nes taip vadinama epidemija, plintanti per atskirus žemynus.

Taip, tai yra labai rimta ir taip, panika mums nepadės, tačiau atsargumas ir šaltas protas gali. Itin trūksta objektyviai, paprastai ir suprantamai perteiktos informacijos, kas tai yra, kodėl tai yra pavojinga ir kaip galima apsisaugoti, ar bent sulėtinti šios ligos plitimą.

Kas yra Koronavirusas COVID-19

Koronavirusas, tai yra virusų šeimos pavadinimas, jo būna įvairių rūšių. COVID-19 vienos iš viruso formų sukeltos ligos pavadinimas, pažodžiui Corona Virus Disease 2019, šia liga žmonės pradėjo sirgti 2019-ųjų metų pabaigoje, todėl toks pavadinimas. Iš tiesų pats virusas yra žinomas nuo kur kas senesnių laikų (grubiai nuo 1960-ųjų). Tačiau tais laikais jis būdavo aptinkamas tiktai tarp gyvūnų ir plito daugiausia per jų išmatas. Žmonėms visiškai nebuvo pavojingas, todėl nesulaukė daug dėmesio.

Vis tik, dėl visiškai antisanitarinių sąlygų Wuhano „gyvuosiuose“ turguose, kur žmonės tiesiog vietoje žudo ir pardavinėja viską, kas turi keturias kojas arba juda. Ne gana to visiškai neplauna rankų (Kinijoje apskritai tas nėra itin paplitę), prekystalių, skerdimo vietų, spjaudosi, kosėja ir netgi kakoja. Trumpai tariant, tai tiesiog rojus mikroorganizmams daugintis. Tokioje aplinkoje viruso organizmas pradėjo plisti užkrėsdamas žmones. Tiksliau jų kvėpavimo takus. O dėl Kinijoje paplitusio atsainaus požiūrio į asmens higieną įgavo itin spartų plitimo pagreitį.

Iš principo tai yra parazitinė infekcija. Viruso organizmo dydis 0,1 mikrono! Todėl gali sėsti labai giliai į plaučius. Plinta tiek lašeliniu, tiek ir aerozoliniu būdu, žmonėms kalbant, iškvepiant, kostint arba čiaudint, ypač esant arčiau, nei per du metrus, bet realiai įmanoma užsikrėsti ir tiesiog būnant toje pačioje patalpoje. Taipogi, nepatvirtintais duomenimis, gali išgyventi nuo 2-ų valandų iki apie 9-ių dienų (priklausomai nuo temperatūros) ant įvairių paviršių.

Užsikrėtusiam žmogui ligos simptomai pasireiškia vidutiniškai per 4-5 dienas, tačiau gali pasireikšti šiek tiek anksčiau (per 2 dienas) arba žymiai vėliau (per 14 dienų). Iki simptomų pasireiškimo žmogus atrodo ir jaučiasi visiškai sveikas, tačiau jau yra nešiotojas (užkrečia kitus žmones). Taipogi pasitaiko ir žmonių, kurie nešioja virusą, bet patys neserga.

Simptomai:

  • Pasunkėjęs kvėpavimas, oro trūkumas.
  • Kosulys, kuris laikui bėgant ūmėja.
  • Nestiprus karščiavimas ir stabiliai kylanti temperatūra.
  • Ne visada, bet gali pasireikšti kiti, gripui būdingi simptomai, kaip silpnumas, sloga, drebuliai galvos ar kūno skausmai.

Reikia turėti galvoje, kad virusas ir jo sukeliami simptomai vis dar tyrimų stadijoje.

Pavojingumas

Mano didžiam nusiminimui, vis dar yra kvailai rėkiančių per visą internetą, kad čia juokas. Ale tai nieko baisiau už paprastą gripą ir dėl to, neva, atsargumas nėra reikalingas. Negana to, žmonės, kurie visgi imasi kokių nors rimtesnių atsargumo priemonių yra išjuokiami (va, kokios durnos avys!). Tarp tokių niekadėjų, beje, patenka net ir LRT televizija, tapusi viruso sutikimo vakarėlio partnere!1

Iš tiesų šios ligos pavojingumas slypi keliuose faktoriuose. Pirmas iš jų yra užkrečiamumas, apie kurį daugiau pakalbėsime sekančiame paragrafe. Tie, kurie lygina tai su gripu, jau šioje vietoje pralaimi argumentą, mat ši liga yra kur kas greičiau ir aktyviau plintanti. Ja iš ties lengva užsikrėsti per lytėjimą, kvėpavimą, per akių membranas, bei liečiant veidą užkrėstomis rankomis. Higienos nesilaikymas eksponentiškai padidina plitimo galimybes.

Sprendžiant iš dabartinės, pasaulinės statistikos, apie 30% atvejų yra kritiniai. Kritinis atvejis reiškia, kad žmogui būtinas stacionarus gydimas. Jeigu jums, nenaudėliai, tokia forma pasireikštų, greičiausiai gulėtumėte prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparatų. Pažiūrėjus į žaibiškai augantį užsikrėtimų skaičių, šis ~30% reiškia tokį pacientų kiekį, kokio reta ligoninė ar klinika yra pajėgi priimti! Tiesą sakant, tokių pajėgumų iš ties neturi praktiškai jokia klinika. Šalims su prasta sveikatos apsaugos infrastruktūra, šis procentas gali lengvai tapti mirtingumo procentu. Kad ir koks gripas paplitęs bebūtų, rizikos nuo jo mirti kas trečiam žmogui nėra. Šalyse, kurios gali pasigirti adekvačia infrastruktūra, mirtingumas tipiškai yra 2-3% tai vis tiek didelis skaičius palyginus su gripo rodikliu (~0,3%).

Kitas, nemažiau pavojingas, aspektas yra ligos nematomumas. Kaip minėjau anksčiau, ja užsikrečiama nuo visiškai sveikai atrodančių žmonių. Jeigu sergantis, ar nešiotojas, prieš savaitę palietė tą patį daiktą, kaip ir sveikas žmogus, ką gi, pastarasis sužinos apie tai po kelių savaičių, kai bus užkrėtęs nežinia kiek kitų sveikų žmonių!

Visgi, didesnė dalis užsikrėtusių serga lengvesne forma, be to yra nemažai ir persirgusių. Tipiškai liga pavojingesnė vyresniems žmonėms, nei jaunesniems. Tačiau tarp jaunų žmonių taipogi yra kritinių arba mirties atvejų.

Plitimo greičio indeksas

R0 indeksas nusako kiek vienas užsikrėtęs vidutiniškai užkrečia sveikų per dieną. T.y. jeigu R0=2, tai vienas užsikrėtęs vidutiniškai užkrečia du sveikus žmones, o pastarieji dar po du. Jis leidžia nusakyti ir prognozuoti plitimo greitį. Ypač aktualus vietovėje, kur ką tik prasidėjo ligos atvejai. Tačiau leidžia sekti ir prognozuoti bendrą ligos eigą.

Šis indeksas priklauso ne tik nuo pačios ligos potencijos, bet ir nuo žmonių higienos, bei bendrų atsargumo priemonių, ir dėl to, nuo šalių, bei WHO politikos taip pat. Pvz. Kinijoje, kur pirmosiomis savaitėmis buvo sistemingai ignoruojamas ir slepamas ligos faktas, indeksas galėjo viršyti 6, t.y. kiekvienas susirgęs žmogus užkrėsdavo vidutiniškai po daugiau, nei šešis sveikus žmones. Tiesa, šiuo metu, dėl drastiškesnių prevencijos priemonių, sumažėjęs iki 2-4. T.y. liga vis dar plinta, bet šiek tiek lėčiau. Minėta WHO (Pasaulio Sveikatos Organizacija), iki šiol vengia skelbti pandemijos statusą, kuris oficialiai ribotų žmonių judėjimą tarp valstybių ir todėl galėtų sumažinti tarptautinį ligos plitimą.

Pvz. Pietų Korėjoje (kurios statistika vertinama, kaip pati kokybiškiausia), indeksas laikosi ties 2.2. Kitos šalys, kaip JAV, Vokietija ar didesnė likusios Europos dalis ant popieriaus atrodo gerai, bet jų statistika nėra patikima, kadangi testuoja itin mažai žmonių, todėl nei tikras užsikrėtimų kiekis, nei indeksas šiose šalyse nėra žinomas.

Iranas (bei artimieji rytai apskritai) taipogi yra savotiška tragedija, nors oficiali statistika yra beveik nulinė. Tačiau realūs susirgimo atvejai ir sveikatos apsaugos sektoriaus būklė, bei bendrinės gyvenimo sąlygos yra itin palankios didelio masto infekcijai. Be to esama įtarimų, jog šiame regione virusas jau yra mutavęs ir įgavęs dar pavojingesnę formą!

Paprastai, suprantamai ir realistiškai šnekant, šia liga ilgainiui teks užsikrėsti ko ne visiems, nes net ir prie geriausių sąlygų užsikrėtimų kiekis pasidvigubina žaibiškai. Tačiau yra vilties, jog daug žmonių ją nelabai sunkiai persirgs, o atėjus karštesniems orams, viruso aktyvumas gali stipriai susilpnėti. Be to jau yra dirbama ir prie vakcinos kūrimo, tiesa, iki 2021-ųjų metų pradžios ji greičiausiai nepasirodys. Galiausiai, bet koks laiko išlošimas yra visiems į naudą.

Apsisaugojimo būdai

Idealiu atveju, šiame apsisaugojimo procese turėtų dalyvauti abi pusės, tiek sveiki, tiek ir užsikrėtę žmonės. Šios rekomendacijos yra bendrinio pobūdžio, todėl padės apsisaugoti nuo gripo ir kitų infekcijų.

Įsigykite dezinfekcijos priemonių (drėgnų nosinių, dezinfekcinio skysčio, valiklio su alkoholiu, anti bakterinio muilo ir pan.), kuriomis galėtumėte periodiškai (ypač grįžus iš viešų erdvių namo ar į darbą) nusivalyti savo mobiliuosius telefonus, kompiuterius, lauko durų rankenas ar kitus daiktus, kuriuos dažnai čiupinėjate. Palaikykite švarą namuose ir juos dažnai vėdinkite. Taipogi, kiek įmanoma venkite įpročių rankomis čiupinėti veidą (ypač burnos sritį, nosį ir akis), nustebtumėte sužinoję, kiek kartų per dieną pastebiu save ir kitus žmones tai darančius. Jeigu yra galimybė, grįžus namo ar į darbą, paltus ir batus palikite už durų. Išmokite tinkamai nusiplauti rankas pagal gydytojų rekomendaciją:

Paimta iš apoliklinika.lt

Jeigu yra galimybė, atsargai įsigykite apsauginių kaukių, atitinkančių N95 standartą (saugo nuo dalelių didesnių, nei 0,3 mikrono). Nors esant sveikam, iš jų mažai naudos (net jeigu ir nešiosite, greičiausiai užsikrėsite per akių membranas, be to viruso organizmas mažesnis už kaukių kapiliarus). Sveikiems labiau padėtų pilno veido kaukės, bet mažai kas tam ryšis. Visgi apsauginiai akiniai, gali būti nebloga mintis. O kaukės praverstų apsaugant kitus, jeigu netyčia užsikrėstumėte ir reikėtų lankytis viešose vietose (parduotuvės ar ligoninės). Svarbiausia, tinkamu metu jas pasikeisti. Vienaip ar kitaip, pasak Kinijos, kažkokį efektyvumą jos turi.

Nešiokitės nosinių su savimi, kad naudodamiesi viešais tualetais (apskritai, reikėtų jų itin vengti, jeigu tiktai įmanoma), bankomatais, prekių vežimėliais, galėtumėte išvengti nereikalingo tiesioginio kontakto, čiupinėjimo. Tiesiog sulankstykite nosinaitę ir tada atidarykite duris, spauskite mygtukus, stumkite vežimėlį per ją. Be to, jomis galima prisidengti burną esant kosuliui ar čiaudint. Po to nepalietę vidinės pusės, kiek galima greičiau atsikratykite.

Taipogi pasirūpinkite kiek didesnėmis maisto atsargomis, nei įprastai. Niekada negali žinoti, kada gali tekti pabūti namuose ilgiau. Be to, retesnis ėjimas į parduotuves ženkliai sumažins jūsų tikimybę užsikrėsti. Tuo pačiu venkite ir kitų, nebūtinų kelionių į viešas vietas, susibūrimus ar šalis. Jeigu jaučiatės blogai, stenkitės susisiekti ir bendrauti su gydytoju telefonu.

Jeigu turite temperatūros, venkite temperatūrą mažinančių vaistų (kaip ibuprofenas, aspirinas ir pan.). Bendrai paėmus, organizmas efektyviau kovoja su virusais esant aukštesniai temperatūrai, bet jeigu ji per aukšta, tai jų visgi gali prireikti. Antibiotikai gali praversti, tiesa, jie visai neefektyvūs prieš virusą, tačiau gali apsaugoti nuo pašalinių bakterijų.

Sirgdami šia liga namuose, turėkite vilties, nevenkite konsultuotis su gydytojais. Jeigu norite valgyti, valgykite. Vartokite kiek galite daugiau skysčių, laikykitės šiltai. Jeigu yra kitų namiškių, tai užsidarykite atskirame kambaryje, dažnai vėdinkite, jeigu įmanoma, palikite pravirą langą nakčiai. Panaudotas nosines pakuokite į dvigubą plastikinį maišą ir tvirtai užriškite. Venkite kontakto su namiškiais. Turėkite atskirtus indus. Apart šių bendrinių slaugos normų, nelabai kas daugiau ir įmanoma.

Taip, šios priemonės gali atrodyti perteklinės, kai kam, net juokingos, ar vertos pašaipos. Bet jos tikrai gali ženkliai sulėtinti COVID-19 ir kitų ligų plitimą, bei apsaugoti jus, artimuosius, bei aplinkinius. Šiuo virusams dėkingu oru, tikrai nepakenks.

Suprantantiems angliškai labai primygtinai rekomenduoju pažiūrėti šiuos vaizdo įrašus:

Šaltiniai:

  1. Džiaugsmingos Koronaviruso sutiktuvės-festivalis
  2. Can air purifiers protect us from coronavirus covid-19
  3. Galimai užsikrėtęs ir popiežius
  4. How COVID-19 is spread
  5. Dr. John Campbell Youtube kanalas
  6. Coronavirus – inside info and discussion
  7. Facebook – Liucija Lenkauskaite
  8. Facebook – Blogeris Zeppelinus
  9. Facebook – Skarolskis
  10. Facebook – Darius Lietuje
  11. Virusas pasiekė Lietuvą
  12. Chinese health authorities admit COVID-19 can be transmitted through aerosol
  13. Droplet vs Airborne Transmission
  14. Ligos žemėlapis
  15. Koronavirusas mitai ir faktai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.