Žiūrim į kompiuterio vaizduoklį

Šiame technologijų amžiuje, įtariu, mažai atsirastų nežinančių tokio įrenginio, kaip vaizduoklis, liaudyje dar žinomo moniko (graik. monos „vienas, vienišas“) vardu. Šis įrenginys kai kuriems iš tiesų tapo kone vieninteliu langu į margą, nuolat kintantį pasaulį. Be to, dažnas naudojasi juo, kaip darbo įrankiu. Ir tai nieko nuostabaus, kai šitiek visko tenai daug, tai visiškai nesunku prarasti laiko nuovoką. Žinau atvejų, kuomet vaizduoklis tampa pirmuoju dalyku, kuris ryte pamatomas ir paskutiniu reginiu prieš užmiegant. Kitaip sakant, kai kas į jį spokso daugiau nei 12 val. per dieną, o tai iš tiesų labai daug spoksojimo į šviesą.

Taigi, pagal sąveikavimo laiką, šis įrenginys yra netgi svarbesnis už patį kompiuterį, dažnai būtent vaizduoklis lemia, ar naudojimasis kompiuteriu bus maloni veikla, ar nelabai. Tačiau vaizduoklių esti labai daug ir labai įvairių, todėl išsirinkti tikrai nevarginantį, patogų ir praktišką gali būti gana didelis iššūkis, kurį nedaug kam pavyksta įveikti. Kaip tikras interneto karys, blizgančiu šarvu, pasistengsiu šitai pakeisti, tik skaitykit įdėmiai.

Ar teko po ilgos darbo dienos kompiuteriu, jausti įtampą/maudimą akiduobėse, arba atpalaidavus veido raumenis pajusti, kokie sunkūs ir kaip greitai nusileidžia akių vokai? O gal kankina tvinkčiojimas smilkiniuose? Galvos skausmai?  Jeigu šitai patiriate, pirmiausia patariu išmesti iš galvos visas ilgaliežuvių pardavimo vadybininkų įpirštas nesąmones: „skystųjų kristalų monitorius nekenkia akims“, „Naujas monitorius nežaloja sveikatos“, „kam taisyt seną, jei už du šimtus naują nupirksi?“ ir t.t. Kai pamiršite visus šio plauko paistalus, patariu vertinti vaizduoklius kaip šviesos šaltinius, nes būtent šviesai esame labiausiai jautrūs. Geriausiai jaučiamės saulutės šviesoje, todėl kai kuriems, retą regos negalią turintiems žmonėms skirti vaizduokliai yra apšviečiami būtent saulės šviesa, arba nekintamos srovės kaitrinėmis lempomis. Mat šios šviesos nemirga ir pasižymi žmogui priimtina šviesos temperatūra.

Tačiau, masiniu būdu tokie vaizduokliai negaminami, kaip paprasti vartotojai, galime rinktis tarp florocencinėmis (CCFL), arba šviečiančių diodų (LED) lempomis apšviestų vaizduoklių. Kaip taisyklė CCFL – naudoti. LED – nauji. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog LED yra geresnis pasirinkimas, juk ši šviesa yra „švaresnė“ (nėra gyvsidabrio), bei nemirganti (darbui naudoja nekintamą srovę), tačiau jų šviesa yra itin stipri, todėl nereguliuojami, paleisti pilnu pajėgumu labai vargina akis (juk sunku ilgai žiūrėti į ryškiai šviečiančią lemputę?). Be to, sudėtingiau pasiekti reikiamą šviesos temperatūrą (daugumos LED diodų šviesa atrodo pernelyg dirbtina). Norint susitvarkyti su šiomis problemomis, reikalingas būdas diodų temdymui. Taip pat filtrai, programiniai sprendimai ir kokybiški diodai temperatūros išgavimui.

Daugumoje LED vaizduoklių, naudojamos pigios technologijos (staigmena?). Temdymui, kaip taisyklė panaudojamas PWM manipuliatorius, kuris dirba ~200-300Hz taktiniu dažniu ir LED lemputes išjungia – įjungia daug kartų per sekundę. Kuo didesnę sekundės dalį diodai prabūna išjungti, tuo silpniau šviečia ekranas, tuo labiau juntamas šviesos mirgėjimas, kuris ir įtakoja greitą nuovargį, apsireiškiantį visokiausiais požymiais. Geresni, tačiau nebūtinai brangūs, vaizduokliai naudoja didesniame dažnyje dirbančius PWM manipuliatorius, arba srovės stiprumo reguliavimą (itin retais atvejais). Jeigu esate parduotuvėje ir norėtumėte patikrinti skystųjų kristalų vaizduoklį, galite pasinaudoti rašikliu (judinti tarp dviejų pirštų priešais pritemdytą ekraną), jeigu vaizduoklis kokybiškas, tuomet turėtumėt nematyti stroboskopo efekto, arba matyti palyginti silpną (šis būdas puikiai tinka tiek CCFL, tiek LED ekranams).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.